Migrantams

Migrantams
Nedarbo socialinio draudimo išmokos eksportas
Nedarbo draudimo stažo sumavimas
Grįžtantiems gyventi ir dirbti į Lietuvą
Renkuosi Lietuvą
Your Europe

Informacija dėl nedarbo socialinio draudimo išmokų asmenims, kurie grįžta iš ES, EEE valstybių narių ir Šveicarijos, arba į jas išvyksta

Nedarbo socialinio draudimo išmokas reglamentuojantys pagrindiniai teisės aktai yra šie: Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, Europos Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 1408/71, Nr. 574/72, Europos Sąjungos Socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašas (juos galite rasti tarp nuorodų dešinėje šio puslapio pusėje). Toliau šiame puslapyje pateikiama informacija yra paremta šių ir kitų aktualių teisės aktų normomis.

Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, Europos Ekonominės Erdvės (toliau – EEE) valstybių narių (Islandija, Lichtenšteinas, Norvegija) ir Šveicarijos bedarbiai turi teisę ieškoti darbo bei gauti nedarbo socialinio draudimo išmoką (toliau – NSDI) ne tik toje šalyje, kurios pilietybę jie turi, tačiau ir bet kurioje kitoje iš šių šalių. Šių bedarbių teisės ir pareigos yra numatytos šių šalių nacionaliniuose bei ES teisės aktuose.

Asmuo dėl NSDI gavimo turi kreiptis į tą valstybę narę, kurioje dirbo paskutinį darbą, t.y. paskutinį kartą buvo draustas nedarbo socialiniu draudimu (išskyrus išimtinius atvejus, pvz. kai nustatoma, jog asmuo gyveno vienoje valstybėje, o dirbo kitoje). Atkreipiame dėmesį, kad kai kuriose šalyse sąlygos gauti nedarbo draudimo išmoką gali būti susijusios su asmens šeimine situacija (nustatomi šeimos nariai, jų pajamos ir pan.). Gaudamas NSDI asmuo gali laikinai išvykti ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje (tai vadinama NSDI eksportu).

Užimtumo tarnyba sprendžia su nedarbo draudimo išmokos eksportu susijusius klausimus (U2 PD dokumentai). Dėl kitų klausimų, susijusių su migrantų socialine apsauga (sveikatos draudimo, pensijos, ligos, motinystės išmokos keliaujant tarp šalių ir pan.) siūlome kreiptis į kitas kompetentingas Lietuvos įstaigas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (Sodra) teritorinį skyrių, Sodros Užsienio išmokų tarnybą, teritorinę ligonių kasą, gyvenamosios vietos savivaldybę.

Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su teisės į nedarbo socialinio draudimo išmokas išsaugojimu ir draudimo laikotarpių sumavimu, įgyvendinimo tvarkos aprašo patvirtinimo  

Lygių galimybių užtikrinimas

Kas yra lygios galimybės?

Tai žmogaus teisių įgyvendinimas, nepaisant asmens lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos. Prigimtines žmogaus teises reglamentuoja tarptautiniai žmogaus ir piliečių teisių dokumentai ir Lietuvos Respublikos įstatymai.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis įtvirtina asmenų lygybę ir draudimą varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu. Lietuvoje už lygių galimybių įgyvendinimą ir diskriminacijos prevenciją visuomenėje atsakinga institucija yra Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba. Lygių galimybių kontrolieriaus kompetencija:

Skundo pateikimo tvarka

Kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo turi teisę pateikti lygių galimybių kontrolieriui skundą dėl lygių galimybių pažeidimo. Skundas teikiamas raštu. Pareiškėjas arba jo įgaliotas asmuo skundą lygių galimybių kontrolieriui gali pateikti:

Naudingos nuorodos:

Teisinė informacija

Žmogus teisių organizacijos

Šaltinis: Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba

Darbo inspekcijos informacija

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos (VDI) misija – saugoti darbuotojų sveikatą, gyvybę ir darbingumą, skatinant socialinį dialogą ir vykdant darbo įstatymų pažeidimų, nelaimingų atsitikimų darbe bei profesinių ligų prevenciją. Pagrindinės Valstybinės darbo inspekcijos funkcijos:

Jeigu susidūrėte su nelegaliu darbu, kitais darbo sąlygų pažeidimais, ar turite klausimų, susijusių su darbo santykiais, kreipkitės į  valstybinę darbo inspekciją.

Asmenų aptarnavimas atvykus į VDI administraciją ar teritorinį skyrių

Atvykę į VDI administraciją ar teritorinius skyrius, asmenys prašymus gali pateikti tiek raštu, tiek žodžiu. Asmenys VDI administracijoje (Aguonų g. 4, 03213 Vilnius) priimami konsultacijoms ir informacijos teikimui pirmadieniais – ketvirtadieniais nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 iki 16.00 val., penktadieniais nuo 9.00 iki 12.00 val. ir nuo 13.00 iki 15.00 val. Asmenų prašymai  taip pat teikiami elektroniniu paštu oficialiu VDI elektroninio pašto adresu . Prašymai turi būti išnagrinėjami per 20 darbo dienų nuo prašymo užregistravimo VDI dienos. Tais atvejais, kai prašymo nagrinėjimas dėl objektyvių priežasčių gali užtrukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo prašymo ir visų reikiamų dokumentų užregistravimo VDI, Lietuvos Respublikos vyriausiasis valstybinis darbo inspektorius ar jo įgaliotas asmuo turi teisę pratęsti šį terminą dar iki 20 darbo dienų.

Nuo 2020 m. lapkričio 3 d., atsižvelgiant į susiklosčiusią pandemijos situaciją šalyje ir dėl kai kuriose savivaldybėse paskelbto karantino, Valstybinės darbo inspekcija interesantų priėmimą ir konsultavimą jiems aktualiais klausimais, taip pat įvairių skundų, prašymų, paklausimų, papildomų dokumentų priėmimą vykdys tik nuotoliniu būdu, Valstybinė darbo inspekcija (vdi.lt)
 

Prašymo (skundo/pranešimo) formos pavyzdys  

Naudingos nuorodos:

Teisės aktai

 

 

 

ESF

Bendrasis konsultacijų numeris 1883 (arba +370 5 250 0883)

El. paštas [email protected]