Lietuva

Laisvo darbuotojų judėjimo taisyklės

ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, kurie ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį, nereikia leidimo dirbti. Šie asmenys gali dalyvauti atrankose ir įsidarbinti pagal tas pačias sąlygas kaip ir LR piliečiai. Tačiau atkreipiamas dėmesys, kad asmenims, norintiems dirbti valstybės tarnyboje, teisėsaugos institucijose ir tam tikrose kitose srityse yra keliamas privalomas LR pilietybės reikalavimas.

Darbo paieška

Darbdaviai, ieškantys tinkamų darbuotojų, bedarbiai ar dirbantys asmenys, norintys susirasti ar pakeisti darbo vietą, gali pasinaudoti įvairiomis darbo vietų paieškos priemonėmis. Visų pirma, yra galimybė pasinaudoti užimtumo tarnybos teikiamomis paslaugomis. Užimtumo tarnybos teikiamos paslaugos yra nemokamos. Laisvų darbo vietų skelbimų galima rasti masinės informacijos priemonėse. Skelbimai spausdinami reklaminiuose laikraščiuose, nacionaliniuose dienraščiuose, vietinėje spaudoje. Spaudoje skelbiasi ir ieškantys darbo asmenys, nurodydami savo išsilavinimą, darbinę patirtį ir pageidaujamo darbo pobūdį. Populiarėja laisvų darbo vietų bei CV skelbimas specializuotose internetinėse svetainėse. Vis plačiau naudojamasi profesionalių personalo kompanijų paslaugomis, kurios teikia personalo paieškos, atrankos ir vertinimo paslaugas. Be to, stambių kompanijų personalo skyriai neretai kaupia potencialių darbuotojų duomenų bazes, todėl savo CV galima nusiųsti tiesiogiai šioms kompanijoms.

www.uzt.lt

Gyvenimo aprašymas

Ieškantis darbo asmuo paprastai turi: pateikti gyvenimo aprašymą (CV), motyvacinį laišką, atlikti atrankos testus, dalyvauti pokalbyje su darbdaviu. Žinoma, tokie reikalavimai nėra taikomi asmenims, ketinantiems dirbti nekvalifikuotą darbą. Paprastai pakanka tik CV ir pokalbio arba tik pokalbio. Gyvenimo aprašymas (curriculum vitae – CV) yra vienas svarbiausių dokumentų, prisistatant darbdaviui. Gyvenimo aprašymus peržiūrintys personalo atrankos specialistai gali skirti nedaug laiko, todėl labai svarbu, kad gyvenimo aprašymas būtų tinkamai paruoštas, informacija jame susisteminta ir aiškiai išdėstyta, kad nebūtų palikta  gramatinių klaidų. Nėra griežtai apibrėžtų CV rašymo taisyklių, tačiau CV turi būti nurodyta: asmeniniai duomenys, kontaktiniai duomenys, darbo patirtis, išsilavinimas, įgūdžiai ir sugebėjimai, laisvalaikio pomėgiai, rekomendacijos.  Nurodykite kontaktinius duomenis tų asmenų, kurių teigiami atsiliepimai gali padėti jums gauti darbą. Akcentuotina, kad Lietuvoje vis labiau populiarėja europinis CV, t.y. EUROPASS CV – vieninga gyvenimo aprašymo forma visoje Europoje.

Motyvacinis laiškas turi atspindėti: trumpą prisistatymą, paaiškinimą, kodėl domitės darbo vieta ir įmone, jūsų tinkamumą konkrečiam darbui, užuominą, kaip galėtumėte prisidėti prie sėkmingos įmonės veiklos. Motyvacinis laiškas turi būti įtikinamas. Paminėkite visas savybes ir sugebėjimus, kurios tinka jūsų pageidaujamai pozicijai užimti, tačiau nepamirškite teiginių pagrįsti faktais. Nekartokite to, ką parašėte CV. Motyvaciniu laišku paaiškinami CV paminėti faktai ir pateikiama daugiau informacijos apie save. Be to, laiškas turi sutilpti viename A4 formato popieriaus lape.

Pokalbis su darbdaviu yra dvipusis dialogas - iš vienos pusės darbdavys tikrina, ar potencialus darbuotojas jam tiks, o iš kitos pusės potencialus darbuotojas sprendžia, ar sieti karjerą su šiuo darbdaviu.

Būsto paieška

Lietuvoje Jūs galite apsigyventi viešbutyje, išsinuomoti kambarį, taip pat išsinuomoti ar nusipirkti namą, butą, kotedžą. Svarbu, kad pirkdami ar nuomodami būstą, tinkamai sutvarkytumėte visus teisinius dokumentus. Pagalbos galite kreiptis į nekilnojamojo turto agentūras, advokatų bei notarų kontoras. Privatūs kontaktai, draugų, bendradarbių, pažįstamų, giminių ar verslo partnerių pagalba ieškant būsto yra tik vienas iš galimų tinkamo būsto susiradimo būdų. 

Informacijos apie gyvenamųjų patalpų nuomą ar pardavimą galite rasti specializuotuose reklaminiuose laikraščiuose, internetiniuose puslapiuose arba konkrečiuose tinklalapiuose. Be to, galite asmeniškai pasiskelbti, nurodydami, kokio būsto jūs pageidaujate.

 Interneto nuorodos:

Atvykimas į Lietuvą

Užsienietis, ketinantis apsigyventi Lietuvos Respublikoje nuolat ar laikinai, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka privalo gauti leidimą gyventi Lietuvoje. Užsieniečiams išduodami dviejų tipų leidimai gyventi Lietuvos Respublikoje: leidimas laikinai gyventi, leidimas nuolat gyventi. Leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išduodamas užsieniečiui, kuris nėra Europos Sąjungos valstybės narės pilietis arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis. Pirmą kartą prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi ir kitus dokumentus užsienietis turi pateikti Lietuvos Respublikos diplomatinei atstovybei arba konsulinei įstaigai užsienyje, o užsienietis, esantis Lietuvos Respublikoje į apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos padalinį, kurio aptarnaujamoje teritorijoje ketina apsigyventi.  Prašymą išduoti leidimą nuolat gyventi ir kitus dokumentus užsienietis turi pateikti apskrities vyriausiojo policijos komisariato migracijos padaliniui, kurio aptarnaujamoje teritorijoje jis ketina deklaruoti gyvenamąją vietą. Jeigu ketinate būti Lietuvoje ne ilgiau nei metus, Jūs galite gauti nacionalinę vizą. Jeigu užsieniečiui buvo išduota 1 metus galiojanti nacionalinė viza, kita nacionalinė viza galės būti išduota, jeigu nuo turėtos vizos galiojimo laiko pabaigos yra praėję daugiau kaip 180 dienų. Taip pat galite gauti nacionalinę vizą, jeigu į Lietuvą atvykstate dirbti sezoninio darbo ir turite Užimtumo tarnybos išduotą leidimą dirbti sezoninį darbą, ilgesniam kaip 90 dienų laikotarpiui.

 Jeigu ketinate likti gyventi ilgiau, turėtumėte rinktis leidimą laikinai gyventi (jis išduodamas paprastai 2 metams, aukštos kvalifikacijos darbuotojams – 3 metams, vėliau paprastai gali būti keičiamas). Prašymo išduoti leidimą laikinai gyventi nagrinėjimo laikotarpiui galite gauti nacionalinę daugkartinę vizą. Užsienietis turi teisę pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, ją keisti, išvykti iš Lietuvos Respublikos ir į ją grįžti leidimo gyventi galiojimo laikotarpiu. Apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimus užsienietis privalo pranešti Migracijos departamentui ir nepamiršti, kad Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatyme nurodyta, jog asmuo, išvykdamas iš Lietuvos Respublikos ilgesniam negu 6 mėn. laikotarpiui, privalo deklaruoti išvykimą.

Leidimas nuolat gyventi užsieniečiui išduodamas 5 metams. Praėjus šiam terminui, dokumentas yra keičiamas. Prašymas (prašymas pateikiamas per Lietuvos migracijos informacinę sistemą MIGRIS) dėl leidimo laikinai ar nuolat gyventi išdavimo turi būti išnagrinėtas  bendra tvarka – ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos; skubos tvarka – ne vėliau kaip per 2 mėnesius nuo prašymo pateikimo dienos. Užsienietis, kuris yra vienos iš Europos Sąjungos valstybių narių pilietis, gali atvykti į Lietuvos Respubliką ir būti joje iki 3 mėnesių, skaičiuojant nuo pirmosios atvykimo į Lietuvos Respubliką dienos. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir jų šeimų nariams, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ilgiau negu 3 mėnesius per pusę metų, išduodamos pažymos jų teisei gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti. Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams pažyma išduodama iki penkerių metų laikotarpiui, jų šeimos nariams – tokiam pat laikotarpiui. Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie naudojasi laisvo asmenų judėjimo teise, taikomos tokios pat nuostatos kaip ir ES valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams.

 Interneto nuorodos:

Atvykdami į Lietuvą su savimi turėkite: 

§  Pasą ar asmens tapatybės kortelę, galiojančius ne trumpiau nei pusę metų.

§  Savo gyvenimo aprašymą (CV), pageidautina lietuvių kalba.

§  Diplomų, kvalifikaciją patvirtinančių dokumentų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą.

§  Rekomendacijas iš buvusių darbdavių (jei turite) su vertimu į lietuvių kalbą.

§  Europos sveikatos draudimo kortelę.

§  Santuokos liudijimo kopiją su vertimu į lietuvių kalbą.

§  Vaikų gimimo liudijimų kopijas su vertimu į lietuvių kalbą. 

Prieš atvykstant į Lietuvą patartina: 

§  Jei ketinate būti išvykęs iš savo šalies ilgiau nei 6 mėn., savo šalies migracijos tarnyboje deklaruokite išvykimą į kitą užsienio valstybę.

§  Turėti bent minimalius lietuvių kalbos supratimo ir kalbėjimo pagrindus.

§  Bent pirmosiomis atvykimo į Lietuvą dienomis turėti kur apsigyventi (rekomenduojama pasinaudoti viešbučių arba “Airbnb” kompanijos paslaugomis, kuri siūlo nuosavo būsto trumpalaikę nuomą.).

§  Artimiesiems nurodyti adresą, kur numatote apsistoti nuvykę į Lietuvą.

§  Besinaudojantiems mobiliuoju telefonu, pasirūpinti tarptautinių pokalbių (roaming) paslaugos užsakymu. 

Atvykus į Lietuvą rekomenduojama:

§  Pasiieškoti būsto, tinkamo gyventi ilgesnį laikotarpį.

§  Ieškant darbo – apsilankyti artimiausiame Užimtumo tarnybos skyriuje.

§  Užsirašyti į lietuvių kalbos mokymo kursus.

§  Pranešti artimiesiems apie savo atvykimą ir palaikyti su jais nuolatinį ryšį.

 Interneto nuorodos:

Darbo sąlygos

Minimalus darbuotojo amžius Lietuvoje yra 14 m. Vaikai nuo 14 iki 16 metų gali dirbti tik lengvus darbus – tokius, kurie dėl atitinkamų užduočių pobūdžio ir atlikimo sąlygų nekenkia vaikų saugai, sveikatai, vystymuisi, netrukdo lankyti mokyklos ir mokytis pagal privalomojo švietimo ir profesinio mokymo programas, gauti švietimo pagalbą. Moksleiviams nuo 14 iki 16 metų leidžiama dirbti šiuos lengvus darbus: darbai daržuose ir soduose; vaistažolių rinkimas; mažų naminių gyvuliukų ir paukščių priežiūra; medelių ir krūmų sodinimas, rišimas, laistymas; nemechanizuotas šieno vartymas, grėbimas; reklamų, laikraščių, afišų klijavimas gatvių stenduose, išnešiojimo, pasiuntinio ir pašto darbai; laikraščių ir žurnalų pardavimas; prekių kainų žymėjimas, rūšiavimas ir pakavimas; lengvi pagalbiniai darbai; žaislų aprengimas drabužiais, žaislų valymas; rūšiavimas ir pakavimas skalbykloje; stalų serviravimas, jei yra vieno iš tėvų ar kito vaiko atstovo pagal įstatymą raštiškas sutikimas, vaiko sveikatą prižiūrintis gydytojas išdavė nurodytą pažymą su išvada, kad vaikas tinkamas dirbti tokį darbą, ir mokslo metų laikotarpiu duotas mokyklos, kurioje vaikas mokosi, raštiškas sutikimas.

Asmenys iki aštuoniolikos metų negali būti skiriami dirbti:

1. Darbo, kuris fiziškai ir psichologiškai per sunkus.
2. Darbo, kuriame naudojamos toksinės, kancerogeninės, mutageninės ar kitos sveikatą veikiančios medžiagos.
3. Darbo, kur galimas jonizuojančiosios radiacijos poveikis, kitų sveikatai kenksmingų ir (ar) pavojingų veiksnių poveikis.
4. Darbo, kur yra didesnė nelaimingų atsitikimų ar susirgimų profesinėmis ligomis tikimybė, taip pat darbo, kurio dėl nepakankamo atsargumo jausmo ar patirties asmuo saugiai dirbti gali nesugebėti.

Asmenys iki aštuoniolikos metų negali vienu metu dirbti daugiau negu vienoje darbovietėje, jei bendra darbo trukmė viršija Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatyme nustatytą darbo trukmę.

Darbo sutarčių rūšys. Darbo sutartys gali būti:

1. Neterminuota darbo sutartis
2. Terminuota darbo sutartis
3. Projektinio darbo sutartis
4. Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis
5. Darbo keliems darbdaviams sutartis
6. Laikinojo darbo sutartis
7. Pameistrystės darbo sutartis
8. Sezoninio darbo sutartis

Darbo sutartis paprastai sudaroma neapibrėžtam laikui (neterminuota) 

Terminuota darbo sutartis

Terminuota darbo sutartis gali būti sudaroma tam tikram laikui arba tam tikrų darbų atlikimo laikui. Terminuotos darbo sutarties ar paeiliui einančių darbo sutarčių terminas tai pačiai darbo funkcijai – 2 metai (išskyrus atvejus, kai darbuotojas priimamas laikinai dirbti į laikinai nesančio darbuotojo darbo vietą), skirtingoms funkcijoms atlikti – 5 metai.

Projektinio darbo sutartis

Projektinio darbo sutartis yra terminuota darbo sutartis, kuria darbuotojas įsipareigoja dirbti konkrečiam projekto rezultatui pasiekti dirbdamas savo nustatytu darbo laiko režimu darbovietėje arba už darbovietės ribų, o darbdavys įsipareigoja už tai sumokėti sulygtą atlyginimą.

Darbo vietos dalijimosi darbo sutartis

Du darbuotojai gali susitarti su darbdaviu dėl vienos darbo vietos dalijimosi, neviršydami vienam darbuotojui nustatytos maksimaliosios darbo laiko normos. Darbuotojų darbo laikas nustatomas ir keičiamas pačių darbuotojų susitarimu.

Darbo keliems darbdaviams sutartis

Su darbuotoju sudaromoje darbo sutartyje vietoj vieno darbdavio gali būti nurodyti du ar daugiau darbdavių tai pačiai darbo funkcijai atlikti. Jeigu darbuotojo darbo laikas neskirstomas kiekvienam darbdaviui atskirai, t. y. darbuotojas vienu metu vykdo kelių darbdavių užduotis.

Laikinojo darbo sutartis

Tai laikinojo darbuotojo ir laikinojo įdarbinimo įmonės susitarimas, pagal kurį laikinasis darbuotojas įsipareigoja tam tikrą laiką dirbti laikinojo įdarbinimo įmonės nurodyto asmens, t. y. laikinojo darbo naudotojo, naudai ir jam būdamas pavaldus, o laikinojo įdarbinimo įmonė įsipareigoja už tai atlyginti. Maksimali laikinosios darbo sutarties trukmė yra 3 metai.

Pameistrystės darbo sutartis

Pameistrystės darbo sutartis sudaroma priimant į darbą asmenį, siekiantį darbo vietoje įgyti profesijai reikalingą kvalifikaciją ar kompetencijų pameistrystės mokymo organizavimo forma. Pameistrystės darbo sutartis yra terminuota ir maksimalus jos terminas – 6 mėnesiai (išskyrus atvejus, kai mokymo sutartyje dėl formaliojo ar neformaliojo mokymo apibrėžiama ilgesnė mokymo trukmė).

Sezoninio darbo sutartis

Sezoninė darbo sutartis sudaroma sezoniniams darbams atlikti. Sezoniniais vadinami darbai, kurie dėl gamtinių ir klimato sąlygų dirbami ne visus metus, o tam tikrais periodais (sezonais), ne ilgesniais kaip aštuoni mėnesiai (vienas po kito einančių dvylikos mėnesių laikotarpiu), ir yra įtraukti į sezoninių darbų sąrašą.

Darbdavys, norintis įdarbinti trečiųjų šalių pilietį, turi kreiptis į užimtumo tarnybą (pagal įmonės registracijos buveinę) ir įregistruoti laisvą darbo vietą. Darbdavio prašymas išduoti leidimą dirbti Lietuvos Respublikoje užsieniečiui nenagrinėjamas, jeigu jis prieš mėnesį iki prašymo pateikimo Užimtumo tarnybai teisės aktų nustatyta tvarka neįregistravo laisvos darbo vietos. Daugiau informacijos apie užsieniečių įdarbinimo sąlygas Lietuvoje rasite Užimtumo tarnybos internetiniame puslapyje www.uzt.lt

Darbo sutartys

Darbo santykių sistemoje svarbų vaidmenį vaidina tiek individualūs, tiek kolektyviniai darbo santykiai. Nors Lietuvos Respublikoje daugiau paplitę dvišaliai (individualūs) darbo santykiai, tačiau vis labiau juntamas susidomėjimas kolektyviniais darbo santykiais. Visi įmonėje, įstaigoje, organizacijoje atliekami darbai, kuriuos fizinis asmuo dirba susitaręs su darbdaviu ar jo įgaliotu asmeniu, turi būti įforminami darbo sutartimi. Ši nuostata netaikoma darbams, atliekamiems pagal autorines sutartis. Kiekvienoje darbo sutartyje šalys privalo sulygti dėl būtinųjų sutarties sąlygų: darbuotojo darbovietės ir darbo funkcijų, t. y. dėl tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbo arba tam tikrų pareigų.

Atskiroms darbo sutarčių rūšims darbo įstatymuose ir kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatomos ir kitos būtinosios sąlygos, kurias šalys sulygsta sudarydamos tokią darbo sutartį (susitarimas dėl sutarties termino, sezoninio darbo pobūdžio ir kt.).

Kiekvienoje darbo sutartyje šalys sulygsta dėl darbo apmokėjimo sąlygų: darbo užmokesčio sistemos, darbo užmokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir kt. Šalių susitarimu gali būti sulygstama ir dėl kitų darbo sutarties sąlygų, jeigu darbo įstatymai, kiti norminiai teisės aktai arba kolektyvinė sutartis nedraudžia jas nustatyti (išbandymo, profesijų jungimo, materialinės atsakomybės ir kt.). Darbo sutartis turi būti sudaroma raštu pagal pavyzdinę formą. Rašytinė darbo sutartis sudaroma dviem egzemplioriais. Vienas pasirašytas darbo sutarties egzempliorius įteikiamas darbuotojui, kitas lieka darbdaviui. Už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys. Suėjus darbo sutarties terminui, darbdavys arba darbuotojas turi teisę nutraukti darbo sutartį. Nė vienai iš šalių darbo sutarties nenutraukus, laikoma, kad sutartis tapo neterminuota.

Sudarant darbo sutartį, šalių susitarimu gali būti sulygstamas išbandymas. Išbandymo sąlyga turi būti nustatoma darbo sutartyje. Išbandymo terminas negali būti ilgesnis kaip trys mėnesiai. Įstatymų nustatytais atvejais norint patikrinti, ar darbuotojas tinka sulygtam darbui, gali būti taikomi ilgesni išbandymo terminai, bet ne ilgesni kaip šeši mėnesiai. Jei darbdavys pripažino, kad išbandymo norint patikrinti, ar darbuotojas tinka pavestam darbui, rezultatai nepatenkinami, jis iki išbandymo termino pabaigos gali atleisti darbuotoją iš darbo, apie tai raštu įspėjęs darbuotoją prieš tris dienas, ir nemokėti jam išeitinės kompensacijos. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį raštu įspėjęs darbuotoją prieš du mėnesius. Darbo apmokėjimo sąlygas be darbuotojo raštiško sutikimo darbdavys gali keisti tik tuo atveju, kai įstatymais, Vyriausybės nutarimais ar pagal kolektyvinę sutartį yra keičiamas tam tikros ūkio šakos, įmonės ar darbuotojų kategorijos darbo apmokėjimas. Keisti darbo apmokėjimo sąlygas, sumažinti darbo užmokestį be darbuotojo raštiško sutikimo negalima.

Darbdaviams, įdarbinantiems neįgaliuosius asmenis, jaunimą, vyresnius nei 50 metų asmenis (kurie registruoti Užimtumo tarnyboje), gali būti taikomos įvairios lengvatos, susijusios su darbo užmokesčio ar jo dalies, darbo vietos steigimo išlaidų kompensavimu darbdaviui.

Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva. 

Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Jeigu darbuotojui atrodo, kad pažeidžiamos jo teisės, jis gali kreiptis į darbo ginčų komisijas.

Savarankiškas darbas

Norintys, kurta savo verslą, gali gauti nemokamas konsultacijas iš valstybinių įstaigų. Pavyzdžiui, valstybinė mokesčių inspekcija konsultuoja mokesčių klausimais. Užimtumo tarnyba gali suteikti informaciją apie paramą, steigiant pirmą darbo vietą ir pan. Be to, daugelyje šalies miestų veikia verslo informacijos centrai, į kuriuos galima kreiptis finansavimo, įdarbinimo, įmonės steigimo klausimais.

Visą esminę informaciją taip pat teikia VšĮ „Versli Lietuva“. Tai – Ūkio ministerijos įsteigta agentūra, skatinanti verslumą, tvarią ir modernią verslo plėtrą, startuolių ekosistemą bei eksportą Lietuvoje. Puslapyje www.verslilietuva.lt galima rasti informaciją nuo idėjų paieškų iki būtinų sąlygų verslo įkūrimui. Interneto nuorodos:

Darbo užmokestis

Darbo užmokestis apima pagrindinį darbo užmokestį ir visus papildomus uždarbius, bet kokiu būdu tiesiogiai darbdavio išmokamus darbuotojui už jo atliktą darbą. Vyrams ir moterims už tokį pat ar lygiavertį darbą mokamas vienodas darbo užmokestis. Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu nustato minimalųjį valandinį atlygį ir minimaliąją mėnesinę algą. Atskiroms ūkio šakoms, regionams ar darbuotojų grupėms Vyriausybė Trišalės tarybos teikimu gali nustatyti skirtingus minimaliojo valandinio atlygio ir minimaliosios mėnesinės algos dydžius. Darbuotojo valandinis atlygis arba mėnesinė alga negali būti mažesni už nustatytus minimaliuosius dydžius. Kolektyvinėse sutartyse gali būti nustatyti didesni nustatyti minimaliojo darbo užmokesčio dydžiai. Už darbą poilsio arba švenčių dieną, jeigu jis nenumatytas pagal grafiką, mokama ne mažiau kaip dvigubai arba darbuotojo pageidavimu kompensuojama suteikiant darbuotojui per mėnesį kitą poilsio dieną arba tą dieną pridedant prie kasmetinių atostogų. Už darbą švenčių dieną pagal grafiką mokamas ne mažesnis kaip dvigubas darbuotojo darbo užmokestis.

Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad atlyginimas Lietuvoje mokamas du kartus per mėnesį, tai yra avansas ir atlyginimas. Jei dirbantysis pageidauja ir parašo prašymą, tuomet darbdavys gali atlyginimą mokėti vieną kartą per mėnesį. Dažniausiai darbo užmokestis darbuotojui ar tarnautojui pervedamas į banko sąskaitą. Algalapiai nėra privalomi.

Darbo laiko trukmė

 Darbuotojo darbo laiko norma yra keturiasdešimt valandų per savaitę, nebent darbo teisės normos darbuotojui nustato sutrumpintą darbo laiko normą arba šalys susitaria dėl ne viso darbo laiko. Maksimalus darbo laikas, įskaitant viršvalandžius, tačiau neįskaitant darbo pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per kiekvieną septynių dienų laikotarpį negali būti ilgesnis kaip keturiasdešimt aštuonios valandos. Darbo laikas, įskaitant viršvalandžius ir darbą pagal susitarimą dėl papildomo darbo, per darbo dieną (pamainą) negali būti ilgesnis kaip dvylika valandų, neįskaitant pietų pertraukos, ir šešiasdešimt valandų per kiekvieną septynių dienų laikotarpį. Negali būti dirbama daugiau kaip šešias dienas per septynias paeiliui einančias dienas.

Kai darbuotojas atlieka savo darbo funkciją budėdamas (aktyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė negali viršyti dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų trijų mėnesių apskaitinį laikotarpį.  Kai darbuotojas privalo būti darbdavio nurodytoje vietoje, pasirengęs prireikus atlikti savo funkcijas (pasyvusis budėjimas), darbo dienos (pamainos) trukmė gali būti iki dvidešimt keturių valandų, tačiau negali viršyti darbuotojo darbo laiko normos per maksimalų dviejų mėnesių apskaitinį laikotarpį. Tiek aktyviai, tiek pasyviai budint darbuotojui turi būti sudarytos sąlygos pavalgyti ir pailsėti.

Sutrumpintas darbo laikas. Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato sutrumpintas darbo laiko normas ir apmokėjimo tvarką asmenims, kurių darbo pobūdis yra susijęs su didesne protine, emocine įtampa, ir šių darbų, profesijų ir pareigybių sąrašą, ir sutrumpintas darbo laiko normas darbuotojams, dirbantiems darbo aplinkoje, kurioje įvertinus riziką nustatyta, kad sveikatai kenksmingų veiksnių dydžiai viršija darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktų leistinus dydžius (kiekius) ir techninėmis ar kitomis priemonėmis jų kiekio darbo aplinkoje sumažinti iki sveikatai nekenksmingų dydžių neįmanoma.

Viršvalandžiai – laikas, kada darbuotojas faktiškai dirba viršydamas darbo laiko režimo jam nustatytą darbo dienos (pamainos) ar apskaitinio laikotarpio bendrą darbo laiko trukmę. Darbdavys viršvalandinius darbus gali nurodyti dirbti tik su darbuotojo sutikimu, išskyrus tokius išimtinius atvejus, kai:

1) dirbami visuomenei būtini nenumatyti darbai ar siekiama užkirsti kelią nelaimėms, pavojams, avarijoms ar gaivalinėms nelaimėms ar likviduoti jų skubiai šalintinas pasekmes;

2) būtina užbaigti darbą ar pašalinti gedimą, dėl kurio didelis darbuotojų skaičius turėtų nutraukti darbą ar sugestų medžiagos, produktai ar įrenginiai;

3) tai numatyta kolektyvinėje sutartyje.

Maksimali viršvalandžių trukmė per metus – vienas šimtas aštuoniasdešimt valandų. Kolektyvinėje sutartyje gali būti susitarta dėl ilgesnės viršvalandžių trukmės.

Kasmetinės atostogos

Darbuotojams suteikiamos ne mažiau kaip dvidešimt darbo dienų (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba ne mažiau kaip dvidešimt keturių darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę) kasmetinės atostogos. Atostogos skaičiuojamos darbo dienomis. Švenčių dienos į atostogų trukmę neįskaičiuojamos. Darbo ir kolektyvinės sutartys, darbo teisės normos gali nustatyti ilgesnės trukmės atostogas.

Kasmetinių atostogų suteikimo tvarka.  Kasmetinės atostogos turi būti suteikiamos bent kartą per darbo metus. Bent viena iš kasmetinių atostogų dalių negali būti trumpesnė kaip dešimt darbo dienų arba ne mažiau kaip dvylika darbo dienų (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Už pirmuosius darbo metus visos kasmetinės atostogos paprastai suteikiamos išdirbus bent pusę darbo metams tenkančių darbo dienų skaičiaus.

Kasmetinių atostogų apmokėjimas.  Kasmetinių atostogų laiku darbuotojui paliekamas jo vidutinis darbo užmokestis (atostoginiai). Atostoginiai išmokami ne vėliau kaip paskutinę darbo dieną prieš kasmetinių atostogų pradžią.

Nėštumo ir gimdymo atostogos. Moterims suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - septyniasdešimt kalendorinių dienų iki gimdymo ir penkiasdešimt šešios kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - septyniasdešimt kalendorinių dienų). Šios atostogos apskaičiuojamos bendrai ir suteikiamos moteriai visos, nepaisant faktiškai iki gimdymo panaudotų dienų skaičiaus. Darbuotojams, paskirtiems naujagimių globėjais, suteikiamos atostogos už laiką nuo globos nustatymo dienos, kol kūdikiui sueis 70 dienų.

 Tėvystės atostogos.  Darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos trisdešimt kalendorinių dienų nepertraukiamos trukmės tėvystės atostogos. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka trys mėnesiai (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų – nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka šeši mėnesiai).

Atostogos vaikui prižiūrėti. Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto arba dalimis. Darbuotojai, turintys teisę gauti šias atostogas, gali jas imti pakaitomis.

Švenčių dienos. Įmonėse, įstaigose ir organizacijose nedirbama šiomis švenčių dienomis: sausio 1-ąją - Naujųjų metų dieną; vasario 16-ąją - Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; kovo 11-ąją - Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; sekmadienį ir pirmadienį - krikščionių Velykų (pagal vakarietiškąją tradiciją) dienomis; gegužės 1-ąją - Tarptautinę darbo dieną; pirmąjį gegužės sekmadienį - Motinos dieną; pirmąjį birželio sekmadienį – Tėvo dieną; birželio 24-ąją – Rasos ir Joninių dieną; liepos 6-ąją - Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; rugpjūčio 15-ąją - Žolinę (Švč. Mergelės Marijos ėmimo į dangų dieną); lapkričio 1-ąją - Visų Šventųjų dieną; lapkričio 2-ąją – Vėlinių dieną, gruodžio 24-ąją – Kūčių dieną; gruodžio 25-ąją ir 26-ąją - Kalėdų dienomis.

Darbo pabaiga

Darbo sutarties nutraukimas šalių susitarimu. Bet kuri darbo sutarties šalis gali pasiūlyti kitai darbo sutarties šaliai nutraukti darbo sutartį. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos (nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita). Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių.  Neterminuota darbo sutartis ir terminuota darbo sutartis, sudaryta ilgesniam kaip vieno mėnesio laikotarpiui, gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš dvidešimt kalendorinių dienų.

Darbo sutarties nutraukimas darbuotojo iniciatyva dėl svarbių priežasčių.

Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo rašytiniu pareiškimu, apie tai įspėjus darbdavį ne vėliau kaip prieš penkias darbo dienas, jeigu:

1) darbuotojo prastova ne dėl darbuotojo kaltės tęsiasi ilgiau kaip trisdešimt dienų iš eilės arba jeigu ji sudaro daugiau kaip keturiasdešimt penkias dienas per paskutinius dvylika mėnesių;

2) darbuotojui du mėnesius iš eilės ir daugiau nemokamas visas jam priklausantis darbo užmokestis (mėnesinė alga) arba jeigu darbdavys ilgiau kaip du mėnesius iš eilės nevykdo savo įsipareigojimų, kuriuos nustato darbuotojų saugą ir sveikatą reglamentuojančios darbo teisės normos;

3) darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką (įvaikį), tėvą (įtėvį), motiną (įmotę), vyrą, žmoną), kuriam teisės aktų nustatyta tvarka nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis;

4) pagal neterminuotą darbo sutartį dirbantis darbuotojas sukako įstatymų nustatytą senatvės pensijos amžių ir įgijo teisę į visą senatvės pensiją dirbdamas pas tą darbdavį.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva be darbuotojo kaltės.

Darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą dėl šių priežasčių:

1) darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla;

2) darbuotojas nepasiekia sutartų darbo rezultatų;

3) darbuotojas atsisako dirbti pakeistomis būtinosiomis ar papildomomis darbo sutarties sąlygomis arba keisti darbo laiko režimo rūšį ar darbo vietovę;

4) darbuotojas nesutinka su darbo santykių tęstinumu verslo ar jo dalies perdavimo atveju;

5) teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys.

Darbo sutarties nutraukimas darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės. Darbdavys turi teisę nutraukti darbo sutartį be įspėjimo ir nemokėti išeitinės išmokos, jeigu darbuotojas dėl savo kalto veikimo ar neveikimo padaro pareigų, kurias nustato darbo teisės normos ar darbo sutartis, pažeidimą.

Įspėjimas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Įspėjime nutraukti darbo sutartį turi būti nurodytos darbo sutarties nutraukimo priežastis ir įstatymo norma, kurioje nurodytas darbo sutarties nutraukimo pagrindas, darbo santykių pasibaigimo diena. Darbdavys su darbuotojo sutikimu turi teisę bet kada iki įspėjimo termino pabaigos priimti sprendimą nutraukti darbo sutartį, nukeldamas darbo santykių pasibaigimo dieną į paskutinę įspėjimo termino dieną ir neleisdamas darbuotojui įspėjimo metu dirbti, tačiau sumokėdamas už visą įspėjimo laikotarpį jam priklausantį darbo užmokestį.

Darbo sutarties nutraukimo apribojimai.  Darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui.

Su darbuotojais, auginančiais vaiką (įvaikį) iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Su darbuotojais, esančiais nėštumo ir gimdymo, tėvystės ar vaiko priežiūros atostogose, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio valia.

Draudžiama atleisti iš darbo darbdavio iniciatyva nesant darbuotojo kaltės ar darbdavio valia darbuotoją, pašauktą atlikti privalomąją karo tarnybą arba alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą.

Senatvės pensijos skyrimo sąlygos. Senatvės pensija skiriama, kai asmuo sukanka įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių ir turi minimalų 15 metų socialinio pensijų draudimo stažą. Nuo 2012-ųjų senatvės pensijos amžius kasmet didinamas iki 2026-aisiais pasieks vienodą tiek moterims, tiek vyrams 65 metų ribą. 

 Išankstinę senatvės pensiją gali gauti asmenys, kuriems  iki senatvės pensijos amžiaus likę ne daugiau kaip 5 metai; kurie turi būtinąjį stažą senatvės pensijai; negauna kitų periodinių išmokų ar pajamų;  nedirba ir negauna jokių darbinių ar kitų draudžiamųjų pajamų (pagal darbo sutartį, narystės ar tarnybos pagrindu, iš savarankiškai vykdomos veiklos, iš ūkininko veiklos, užsienio valstybėje).

Politinė, administracinė ir teisinė sistema

Lietuvos Respublika yra daugiapartinė parlamentinė demokratija. Valstybės valdžią Lietuvoje vykdo Seimas, Respublikos Prezidentas ir Vyriausybė, Teismas. Valdžios galias riboja Konstitucija, o jos įstaigos tarnauja žmonėms. Seimas – Lietuvos parlamentas, nacionalinė įstatymų leidžiamosios valdžios institucija. Seimą sudaro tiesiogiai ir slaptu balsavimu ketveriems metams išrinktas 141 Seimo narys. Seimas laikomas išrinktu, kai yra išrinkta ne mažiau kaip 3/5 Seimo narių. Naujai išrinktą Seimą susirinkti į pirmąjį posėdį, kuris turi įvykti ne vėliau kaip per 15 dienų po Seimo išrinkimo, kviečia Respublikos Prezidentas. Seimo nariai renkami ketverių metų kadencijai. Seimo struktūrą ir darbo tvarką nustato Seimo Statutas. Seimas svarsto, priima, leidžia įstatymus, pritaria arba nepritaria Prezidento teikiamai Ministro Pirmininko (Vyriausybės vadovo) kandidatūrai, prižiūri Vyriausybės veiklą, tvirtina valstybės biudžetą bei prižiūri, kaip jis vykdomas, nustato valstybinius mokesčius, skelbia savivaldybių rinkimus, ratifikuoja Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis. Įstatymų projektams nagrinėti Seimas sudaro komitetus, o siauresnės paskirties reikalams nagrinėti sudaromos komisijos (nuolatinės ir laikinosios). Seimo narių teises ir pareigas apibrėžia Seimo Statutas.

Prezidentas, valstybės vadovas, renkamas penkeriems metams. Prezidentas teikia Ministro Pirmininko, t.y. Vyriausybės vadovo kandidatūrą, kuriai pritaria arba nepritaria Seimas. Lietuvos Respublikos Prezidentas renkamas visuotiniuose rinkimuose penkerių metų kadencijai. Prezidentas gali būti renkamas ne daugiau nei 2 kartus iš eilės (ne daugiau nei dviem kadencijoms iš eilės).

Lietuvos Respublikos Konstitucija nurodo, kad teisingumą mūsų šalyje vykdo tik teismai. Teisėjai ir teismai, vykdydami teisingumą, yra nepriklausomi. Bylas nagrinėjantys teisėjai vadovaujasi tik galiojančiais įstatymais. Lietuvos Respublikos teismai skirstomi į dvi grupes: Bendrosios kompetencijos tesimai (Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, Lietuvos apeliacinis teismas, apygardų ir apylinkių teismai) ir Specializuoti-administraciniai teismai (Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas ir Apygardų administraciniai teismai). Administracinė institucija prižiūrinti tvarką yra Policija. Pagal paskirtį policija skirstoma į administracinę, skirtą viešėjai tvarkai užtikrinti bet kuriais būdais, ir teisinę, prižiūrinčią įstatymų laikymąsi.

Sveikatos priežiūros sistema

Sveikatos sistema iš esmės finansuojama Valstybinės ligonių kasos, aprėpiančios visus nuolatinius gyventojus privalomojo sveikatos draudimo (PSD) lėšomis.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) visiems Lietuvos gyventojams, kurie moka arba už juos yra mokamos privalomojo sveikatos draudimo (PSD) įmokos, už visas gydymo paslaugas, gydytojų konsultacijas ir kitą pagalbą gydymo įstaigose mokėti nereikia. Visos šios paslaugos apmokamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis. Taigi, asmenys kartą per mėnesį susimoka įmokas ir papildomai jiems mokėti nereikia. Visi Lietuvos Respublikos piliečiai ir užsieniečiai, nuolat gyvenantys Lietuvoje, taip pat teisėtai dirbantys ir laikinai Lietuvoje gyvenantys užsieniečiai privalo mokėti sveikatos draudimo įmokas, o įvykus draudiminiam įvykiui turi teisę gauti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, už kurias mokama PSDF biudžeto lėšomis.

 Privalomasis sveikatos draudimas garantuoja, kad draudžiamiesiems reikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, kurių išlaidos kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis, bus suteiktos tik draudžiamajam įgijus apdraustojo privalomuoju sveikatos draudimu statusą. Apdraustuoju laikomas asmuo, už kurį Sveikatos draudimo įstatymo nustatyta tvarka mokamos arba jis pats moka nustatyto dydžio privalomojo sveikatos draudimo įmokas.

 Privalomojo sveikatos draudimo fondo pajamas sudaro:

• apdraustųjų sumokėtos arba už juos mokamos privalomojo sveikatos draudimo įmokos;
• valstybės biudžeto įmokos už apdraustuosius, draudžiamus valstybės lėšomis;
• valstybės biudžeto asignavimai ortopedijos techninių priemonių gamybos ir pritaikymo išlaidoms apmokėti;
• iš sveikatos priežiūros įstaigų ar vaistinių išieškotos ar jų grąžintos lėšos už neteisėtai suteiktas ar apmokėtas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, neteisėtai išrašytus, išduotus ar apmokėtus vaistus ir medicinos pagalbos priemones;
• įstatymų nustatyta tvarka iš fizinių ir juridinių asmenų išieškotos lėšos už žalą, padarytą apdraustojo sveikatai, kai jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos buvo apmokėtos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto lėšomis.

Jei esate apdraustas PSD, už jūsų gydymą sutartį su teritorine ligonių kasa (TLK) sudariusiai įstaigai sumoka ligonių kasos

Gydymo įstaiga privalo informuoti pacientus apie galimybę nemokamai gauti ligonių kasų lėšomis apmokamas paslaugas. Jei gydymo įstaigose paprašoma PSD apdraustų asmenų sumokėti ar primokėti už gydymo paslaugas arba gydantis ligoninėje pačiam įsigyti vaistų ir medicinos pagalbos priemonių, pirmiausia būtina išsiaiškinti, kodėl to reikalaujama, paprašyti dokumentų, įrodančių priemokų teisėtumą. Jei pacientui bendraujant su gydytoju nepavyksta išsiaiškinti, kodėl reikia mokėti, tuomet verta kreiptis į gydymo įstaigos administraciją

 Jei susirgote – kreipkitės į šeimos gydytoją

Susirgus pirmiausia reikia kreiptis į šeimos gydytoją, dirbantį sveikatos priežiūros įstaigoje, kurioje žmogus yra prisirašęs. Visi apdraustieji PSD gali pasirinkti norimą, taip pat ir arčiausiai jo gyvenamosios vietos esantį šeimos medicinos centrą ar polikliniką ir norimą šeimos gydytoją. Taip pat galima pasirinkti ir registruotis pasirinktame psichikos sveikatos centre. Svarbu, kad pasirinktos įstaigos turėtų licenciją šioms paslaugoms teikti ir būtų sudariusios sutartį su TLK, tuomet už suteiktas šeimos gydytojo paslaugas mokėti nereikės.

Nemokamos odontologo paslaugos

Dėl dantų gydymo pirmiausia reikia kreiptis į gydymo įstaigą, prie kurios žmogus yra prisirašęs. Jei įstaigoje odontologo nėra, ji turi informuoti, koks odontologijos kabinetas teikia nemokamas odontologines paslaugas prirašytiems toje įstaigoje asmenims. Gydantis dantis gali tekti mokėti už plombines ar kitas odontologines medžiagas, vaistus, vienkartines priemones. Išimtis taikoma vaikams, moksleiviams, besimokantiems dieninėse bendrojo lavinimo mokyklose, profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, kol jiems sukanka 24 metai, bei socialiai remtiniems asmenims (jiems būtina pateikti gyvenamosios vietos savivaldybės socialinės paramos skyriaus pažymą). Jiems mokėti už dantims gydyti sunaudotas medžiagas ir vienkartines priemones nereikia.

Pas reikiamą specialistą Jus nukreips šeimos gydytojas

Pacientai, kurie yra apdrausti PSD ir turi šeimos gydytojo siuntimą pas kitus gydytojus specialistus tyrimams ar konsultacijoms, kurių šeimos gydytojas negali atlikti, gali kreiptis ir gauti nemokamas paslaugas nepaisant to, kokio sudėtingumo jos yra. Tai galioja ir viešosiose gydymo įstaigose, ir privačiose, kurios yra sudariusios sutartis su TLK, pagal kurias joms apmokama už gyventojams suteiktas sveikatos priežiūros paslaugas. Šeimos gydytojo siuntimo nereikia kreipiantis į gydytoją dermatovenerologą dėl odos ir venerinių ligų, o taip pat, jei į tą patį specialistą dėl tos pačios priežasties kreipiamasi pakartotinai (t. y. gydytojas nurodė atvykti pakartotinai, nes dar tęsia paciento tyrimą ar gydymą) arba pacientas serga lėtine liga, dėl kurios jam reikalinga ilgalaikė stebėsena. Jei pacientas, neturėdamas šeimos gydytojo siuntimo, pageidauja pats gauti gydytojo specialisto konsultaciją jam teks už ją susimokėti. Be to, mokėti teks, jei pacientą konsultuotis pas gydytoją specialistą siunčia gydytojas, dirbantis sveikatos priežiūros įstaigoje, nesudariusioje sutarties su TLK.

 Išimtis – mokamų paslaugų sąrašas

Procedūras, kurios tiesiogiai nesusijusios su ligų ar susirgimų gydymu ir nėra kompensuojamos PSDF biudžeto lėšomis, gydymo įstaigos teikia mokamai. Paslaugų sąrašą už kurias jų gavėjai privalo sumokėti tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Į jį įtraukta akupunktūra bei manualinė terapija, sveikatos tikrinimas vykstant į užsienį, įsigyjant civilinį ginklą, norint gauti vairuotojų ir aviatorių mėgėjų pažymėjimą, papildoma individuali ligonio priežiūra ir slauga, nėštumo nutraukimas, kosmetinės chirurgijos operacijos ir kosmetologijos procedūras, dantų implantavimas ir kitos paslaugos. Pačios gydymo įstaigos turi patvirtinti aiškią mokamų paslaugų teikimo tvarką ir suteikti galimybę su ja susipažinti pacientams.

Dar kelios išimtys, kai gali tekti mokėti

Jei pacientai, turintys teisę į nemokamas sveikatos priežiūros paslaugas, jas pasirenka savo nuožiūra be gydytojo rekomendacijos, šių tyrimų faktinę kainą apmoka patys. Tais atvejais paciento pasirinkimas turi būti motyvuotas ir konkrečiai įvardytas (dokumentuose įrašant, kokie tyrimai pasirinkti), patvirtintas paciento ir gydytojo parašais medicininiuose dokumentuose. Už paslaugą sumokama gydymo įstaigos kasoje, pacientui išduodamas kasos kvitas. Tokiu atveju, jei pacientas savo iniciatyva pasirenka brangiau kainuojančias paslaugas, jis gydymo įstaigos kasoje sumoka jų faktinių ir bazinių kainų skirtumą. Kilus neaiškumų patariame visus rūpimus klausimus pirmiausia bandyti išsiaiškinti gydymo įstaigoje.

Taigi, nusprendusieji atvykti į Lietuvą gydytis, pirmiausia turi pasidomėti tarpvalstybinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo tvarka toje šalyje, kurioje yra apdrausti, išsiaiškinti, ar reikia turėti išankstinį leidimą. Tokią informaciją teikia kiekvienos šalies Tarpvalstybinės sveikatos priežiūros nacionalinis kontaktinis centras (www.lncp.lt).

Apdraustiesiems kompensuojamos išlaidos kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms, išrašytiems ambulatoriniam gydymui. Išlaidos, skirtos įsigyti kompensuojamiesiems vaistams ambulatoriniam gydymui, kompensuojamos pagal bazines kainas, kurias apskaičiuoja Sveikatos apsaugos ministerija Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka (kompensuojamos mažmeninėmis kainomis).

Visiškai saugių vaistų nėra. Vieni gali sukelti lengvesnius, kiti sunkesnius šalutinius poveikius. Pagal tai jie įtraukiami į receptinių ar nereceptinių vaistų sąrašus. Receptiniai parduodami griežtai - pagal gydytojo išrašytus receptus, o nereceptiniai nereikalauja jokių dokumentų. Vaistus galima įsigyti vaistinėse. Bendrasis pagalbos telefonas Lietuvoje 112.

Švietimo sistema

Ikimokyklinis ugdymas.

Ikimokyklinis ugdymas pagal ikimokyklinio ugdymo programą teikiamas vaikams nuo gimimo iki 6 metų. Institucinis ikimokyklinis ugdymas yra neprivalomas, teikiamas tėvams pageidaujant. Atskirais atvejais (socialinės rizikos šeimų vaikams ar kt.) jis gali būti privalomas. Ikimokyklinį ugdymą teikia valstybiniai bei nevalstybiniai lopšeliai-darželiai, darželiai, mokyklos-darželiai.

Priešmokyklinis ugdymas

Trunka vienerius metus. Teikiamas šešiamečiams (išimtinais atvejais – 5 metų) vaikams, skirtas geriau pasiruošti mokyklai. Nemokamas, visuotinis, bet nėra privalomas, tėvams palikta teisė apsispręsti, ar ugdyti šešiametį pagal priešmokyklinio ugdymo programą, ar ne.

Pradinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams, kuriems tais kalendoriniais metais sueina septyneri. Į pirmą klasę gali ateiti ir šešiamečiai, jei vaikas metais anksčiau buvo ugdomas pagal priešmokyklinio ugdymo programą. Savivaldybių pedagoginių psichologinių tarnybų specialistų išvados dėl vaiko brandumo yra neprivalomos. Pradinis ugdymas apima 1–4 klases (paprastai 7–11 metai). Pradinės klasės gali būti steigiamos mokyklose-darželiuose, pradinėse, pagrindinėse mokyklose, progimnazijose, gimnazijose.

Pagrindinis ugdymas yra privalomas, apima 5–10 klases. Paprastai jose mokosi 11–16 metų mokiniai. Jie ugdomi pagrindinėse mokyklose, progimnazijose, gimnazijose. Pagrindinio ugdymo 9–10 klasės atitinka I–II gimnazijų klases. Lietuvoje privaloma mokytis iki 16 metų. Šia ugdymo programa siekiama suteikti dorinės, sociokultūrinės ir pilietinės brandos pagrindus, bendrąjį raštingumą, technologinio raštingumo pradmenis, taip pat ugdyti tautinį sąmoningumą, gebėjimą siekti ir apsispręsti, pasirinkti ir mokytis toliau.

Vidurinis ugdymas neprivalomas, trunka dvejus metus (gimnazijų III–IV klasės ar 11 ir 12 vidurinės mokyklos klasės). Mokiniai mokosi pagal individualius ugdymosi planus. Į programą gali būti įtraukti profesinio mokymo programos moduliai. Pagal vidurinio ugdymo programą galima mokytis vidurinėse mokyklose, gimnazijose, profesinėse mokyklose.  

 Profesinio mokymo programos skirtos įvairaus amžiaus ir išsilavinimo asmenims, siekiantiems įgyti kvalifikaciją arba kompetenciją, įstatymų reglamentuojamam darbui ar funkcijai atlikti. Pirmai kvalifikacijai įgyti skirtos priminio profesinio mokymo programos, turimai kvalifikacijai tobulinti ar kitai kvalifikacijai įgyti – tęstinio profesinio mokymo programos. Profesinio mokymo įstaigose asmenims sudaromos galimybės greta kvalifikacijos įgyti pagrindinį ar vidurinį išsilavinimą. Pirminis profesinis mokymas yra finansuojamas iš valstybės biudžeto ir teikiamas ne jaunesniems kaip 14 metų asmenims. Pažangiausiems profesinio mokymo įstaigų absolventams arba absolventams, turintiems darbo patirties pagal įgytą kvalifikaciją, suteikiami papildomi balai stojant į aukštąsias mokyklas.

Studijos Lietuvos aukštosiose mokyklose vykdomos pagal laipsnį suteikiančias studijų programas ir laipsnio nesuteikiančias studijų programas. Laipsnį suteikiančios studijų programos yra dviejų rūšių: koleginės ir universitetinės. Studijos gali būti trijų pakopų: pirmoji - profesinio bakalauro ir bakalauro; antroji - magistrantūros; trečioji – doktorantūros. Pirmosios pakopos profesinio bakalauro studijų programas vykdo kolegijos, o pirmosios pakopos bakalauro - universitetai. Antrosios pakopos laipsnį suteikiančias programas gali vykdyti tik universitetai, o trečiosios pakopos studijų programas - universitetai arba universitetai kartu su mokslinių tyrimų institutais. Studentai studijuoti Lietuvos aukštosiose mokyklose gali valstybės finansuojamose vietose arba patys mokėdami už studijas. Pirmenybė į valstybės finansuojamas studijų vietas pagal pirmosios pakopos programas tenka stojantiesiems pagal jų gebėjimus, nustatomus atsižvelgiant į brandos egzaminų, mokymosi, kitus rezultatus bei specialiuosius gebėjimus.

Suaugusiųjų švietimas teikiamas kiekvienam jį pasirinkusiam asmeniui, ne jaunesniam kaip 18 metų. Suaugusieji, kurie nėra įgiję pagrindinio ar vidurinio išsilavinimo, gali mokytis suaugusiųjų vidurinėse mokyklose, mokymo centruose ir bendrojo ugdymo mokyklose su suaugusiųjų klasėmis.

Asmenims, užsienyje įgijusiems tam tikro lygmens išsilavinimą ar/ir kvalifikaciją bei norintiems studijuoti ar dirbti Lietuvoje, gali tekti kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įgytos kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo Lietuvoje. Asmenys, kurie užsienyje, baigė profesinio mokymo įstaigą ir nori, kad jų įgyta profesinė kvalifikacija būtų pripažinta (įvertinta) Lietuvoje, turėtų kreiptis į atitinkamas institucijas dėl įgytos kvalifikacijos vertinimo ir pripažinimo Lietuvoje. Profesinių kvalifikacijų pripažinimas galimas tik tuomet, kai profesija yra reglamentuojama. Asmenys, aukštąjį išsilavinimą įgiję užsienyje, dėl akademinio pripažinimo turi kreiptis į Studijų kokybės vertinimo centrą. Mokymosi galimybėms Lietuvoje pristatyti veikia Atvira informavimo, konsultavimo, orientavimo sistema (AIKOS).  Joje vartotojai (mokiniai, studentai, darbuotojai ir kiti) gali rasti mokymuisi ar studijoms bei asmeninei profesinei karjerai planuoti reikalingos informacijos apie profesijas, kvalifikacijas, studijų ir mokymo programas, švietimo ir mokslo institucijas bei priėmimo taisykles, mokymo licencijas, Europass pažymėjimų priedėlius, mokymosi ir darbo vietų statistiką ir pan.

Kultūrinis ir visuomeninis gyvenimas

Lietuva – žalias lygumų kraštas, išsaugojusi daug natūralios gamtos kraštovaizdžių, girių, ežerų ir upių bei turinti ypatingą pajūrį – ne tik gražius smėlėtus paplūdimius, bet ir Kuršių neriją - smėlio juostą, atskiriančią Kuršių marias nuo Baltijos jūros.

Viena iš prioritetinių Lietuvos kultūros sričių yra teatras. Teatro užuomazgos randamos seniausiais laikais. Vaidyba pasireikšdavo įvairiausiomis formomis, sodybų klojimuose, kiemuose ir net bažnyčiose. Polinkis į simbolinį realybės vaizdavimą, vaidinimą gyvas ir šiandien. Lietuva turtinga puikiais režisieriais, aktoriais, profesionaliais ir mėgėjiškais teatrais, jie mėgiami užsienio šalyse, puikiai vertinami, niekada nestokoja žiūrovų dėmesio. Lietuvos teatrai pelno tarptautinį pripažinimą ir dosniai dalina savo kūrėjus didžiųjų teatrų scenoms.

Lietuvoje vyksta įvairios etnografinės šventės. Užgavėnės, tai žiemos palydėtuvės ir pavasario sugrįžtuvės. Kovo pradžioje Kaziuko mugės metu turguose, aikštėse ir gatvėse parduodami amatininkų darbai iš medžio, keramikos, lino. Verbų sekmadienis, kurio metu renkamos žolelės ir dekoratyvinių krūmų šakelės ir rišamos verbos. Joninės švenčiamos birželio 24 d., trumpiausią metų naktį. Kas ketverius metus Vilniuje vidurvasarį organizuojama Dainų šventė. Iš viso Lietuvoje rengiami įvairūs festivaliai. Išsamią informaciją apie juos galima rasti interneto svetainėje www.renginiai.kasvyksta.lt.

Transportas

Į Lietuvą galima atvykti visų transporto rūšių priemonėmis. Dėl savo geografinės padėties Lietuva yra viena iš tranzitinių šalių tarp Vakarų Europos ir NVS šalių bei perspektyvus Šiaurė-Pietūs transporto koridorius. Vilniaus tarptautiniame oro uoste šiuo metu yra gera keleivių ir orlaivių aptarnavimo infrastruktūra. Lietuva taip pat yra geležinkelių tranzito šalis. Automobiliai yra pirmaujanti ir plačiausiai turizmui naudojama transporto priemonė – veikia 50 automaršrutų su Europos šalimis.

Lietuvos geografinė padėtis lėmė, kad Lietuvą kerta du visos Europos transporto koridoriai: I Šiaurės–Pietų krypties koridorius Talinas–Ryga–Kaunas–Varšuva ir jo atšaka I A Šiauliai–Kaliningradas–Gdanskas; IX Rytų–Vakarų krypties koridoriaus atšakos IX B Kijevas–Minskas–Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir IX D Kaunas–Kaliningradas.

Gerai išvystyta autobusų sistema didžiuosiuose Lietuvos miestuose. Troleibusai yra Vilniuje ir Kaune. Miesto viešasis transportas veikia maždaug nuo 5 valandos ryto iki 11 valandos vakaro. Lietuvoje įprasta, kad miestų viešajame transporte galiotų vienkartiniai ir terminuotieji bilietai. Miestų viešojo transporto bilietams visoje Lietuvoje taikomos lengvatinės nuolaidos, numatytos LR Susisiekimo ministerijos parengtame Transporto lengvatų įstatyme.

Lietuvos vandens keliai, tai universalus neužšąlantis Klaipėdos jūrų uostas, vidaus vandenų kelias Nemunu nuo Kauno iki Klaipėdos bei Kuršių marios. Tarptautinių keltų linijų tvarkaraščiai internetinėje svetainėje.

Lietuvoje yra keturi tarptautiniai oro uostai: Vilniaus, Kauno, Palangos ir Šiaulių karinis aerodromai.