Aktuali informacija apie „Brexit“

Migrantams Aktuali informacija apie „Brexit“

Jei planuojate grįžti į Lietuvą ir domitės Užimtumo tarnybos paslaugomis, kviečiame susisiekti su Informacijos centro specialistais telefonu +370 5 250 0883.

Sugrįžus į Lietuvą galite skambinti trumpuoju numeriu 1883 arba atvykti konsultacijai į artimiausią Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių.

Informacija teikiama kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. (penktadieniais – iki 15.45 val.). Prieššventinėmis dienomis konsultacijos teikiamos viena valanda trumpiau. Skambučiai yra mokami pagal ryšio operatorių nustatytus pokalbio minutės ir sujungimo tarifus.

KĄ PIRMIAUSIA TURIU ATLIKTI GRĮŽĘS Į LIETUVĄ?

KOKIOMIS UŽIMTUMO TARNYBOS PASLAUGOMIS GALĖSIU PASINAUDOTI GRĮŽĘS?

Darbo paieška

Ieškodami darbo Lietuvoje ar norėdami įgyti paklausią profesiją, galite kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba konsultuoja darbo paieškos, įdarbinimo, profesijos įgijimo, persikvalifikavimo klausimais ir prireikus skiria finansinę paramą įgyti profesiją, tobulinti darbo įgūdžius ar steigti naujas darbo vietas.

Registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, turite pateikti šiuos dokumentus:

Jei kvalifikaciją įgijote Jungtinėje Karalystėje, reikalingi  dokumentų vertimai į lietuvių kalbą (vertimas turi būti patvirtintas vertėjo parašu). Jungtinėje Karalystėje įgyto vidurinio ir aukštojo išsilavinimo akademinį pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras https://www.skvc.lt/, užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio vertinimą – Lietuvos mokslo taryba https://www.lmt.lt/lt.

Užimtumo tarnyba teikia šias darbo rinkos paslaugas:

Užimtumo tarnybos įgyvendinamos užimtumo rėmimo priemonės:

KUR RASTI PAKLAUSIŲ  PROFESIJŲ SĄRAŠĄ?

Užimtumo tarnybos interneto svetainėje https://uzt.lt/darbo-rinka/paklausios-profesijos/ pateikiami darbo rinkoje paklausių profesijų ir specialybių dešimtukai.

Norint peržiūrėti darbo rinkoje paklausias profesijas šį mėnesį dominančioje apskrityje, reikia pasirinkti apskrities pavadinimą. Laisvas darbo vietas darbo ieškantys asmenys gali rinktis pagal vietovę ir profesijų grupes. Taip pat darbo pasiūlymai išskiriami moksleiviams, studentams ir atsargos kariams. Kiekvieną mėnesį informacija apie besikeičiančią darbo rinką yra atnaujinama.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PARSIVEŽTI GRĮŽTANT IŠ JUNGTINĖS KARALYSTĖS?

Patariame grįžtant į Lietuvą parsivežti šiuos dokumentus:

U1 dokumentas – nedarbo draudimo stažui sumuoti. Jei dirbote Jungtinėje Karalystėje, patariame iš HM Revenue & Customs institucijos gauti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius. Grįžę dokumentą pristatykite į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių („Sodra“), kad būtų suvesti duomenys apie Jūsų darbinę veiklą.  Į šiuos laikotarpius  esant poreikiui bus  atsižvelgiama skiriant nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvoje. Jeigu U1 dokumento neparsivešite, dėl tarpininkavimo jį gaunant galėsite  kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. Pateikus reikiamus dokumentus (P45, P60, algalapių kopijas) bus suformuotas ir išsiųstas paklausimas  HM Revenue & Customs institucijai. Kitas būdas užsisakyti šį dokumentą – savarankiškai užpildyti prašymą Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos tinklapyje.

P45, P60 formos – išduodamos darbdavio ir Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos HM Revenue and Customs. Šiuose dokumentuose nurodoma, kokias įmokas mokėjote Jungtinėje Karalystėje.  Dokumentus turite pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui („Sodrai“) dėl privalomojo sveikatos draudimo  (PSD) įmokų perskaičiavimo.  Išsamią informaciją apie PSD dirbantiems užsienyje rasite čia.

VERSLO KŪRIMAS

Lietuvoje kaip niekada ekonominė aplinka yra palanki verslui kurtis ir plėstis – naujų įmonių skaičius šalyje kasmet auga, tad darbo vietą galima susikurti ir pačiam. Planuojant kurti verslą gali kilti aibė klausimų, pradedant nuo to, kokią verslo formą pasirinkti, baigiant papildomais finansavimo šaltiniais.

Verslo forma. Lietuvoje savarankišką veiklą galima vykdyti pagal individualią veiklą arba steigiant juridinę formą. Svarbiausias kriterijus besikuriantiems verslininkams išlieka sumokami mokesčiai. Lietuvoje visas verslo formas galima įsteigti ir elektroniniu būdu. Daugiau informacijos apie verslo formas ir verslo steigimo procedūras galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje https://www.verslilietuva.lt/.

Finansavimo šaltiniai. Retu atveju verslui finansuoti pakanka nuosavų asmeninių lėšų, tačiau pradedantiesiems verslą finansinę pagalbos ranką Lietuvoje tiesia daugybė institucijų – nuo „Invegos“, galinčios suteikti lengvatines paskolas pagal ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, Užimtumo tarnybos, Žemės ūkio ministerijos iki savivaldybių paramos ir rizikos, privataus kapitalo fondų.

Bendradarbystės erdvės. Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikia beveik 30 bendradarbystės erdvių, o VšĮ „Versli Lietuva“ jau nuo 2016 m. steigia bendradarbystės centrus „Spiečius“ įvairiuose Lietuvos miestuose – Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje ir Klaipėdoje. Šiuose centruose verslininkams nemokamai suteikiamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos konsultacijos, organizuojami verslo ugdymo mokymai ir kiti renginiai.

Konsultacijos ir atmintinės. VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai regionuose teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pradžios klausimais. Konsultacijų spektras platus – nuo juridinės formos pasirinkimo iki buhalterinės apskaitos ar komercinio pasiūlymo parengimo. Be to, VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje galima rasti naudingų pradedančiajam verslininkui elektroninių atmintinių apie šalyje galiojančius reikalavimus skirtingoms verslo sritims, pvz., restorano ar kavinės steigimui, kosmetikos gamybai, krovinių vežimui, maisto produktų gamybai, apgyvendinimo paslaugų teikimui ir t. t.

ŠVIETIMAS, VAIKŲ INTEGRACIJA

Kaip grįžusiam iš užsienio vaikui patekti į darželį?

Į valstybinius ar savivaldybių darželius vaikai patenka pagal nustatytą tvarką, ji galioja priimant ir grįžusius iš užsienio, ir nuolat gyvenančius Lietuvoje. Paprastai prašymas priimti vaiką pateikiamas įstaigos vadovui. Tačiau kai kuriose savivaldybėse priėmimas į darželius vykdomas centralizuotai, per savivaldybės sukurtą priėmimo sistemą. Tokiu atveju prašymas teikiamas ne darželio administracijai, o už tai atsakingam savivaldybės padaliniui per elektroninę priėmimo sistemą. Kiekviena savivaldybė turi savo nustatytą tvarką, pagal kurią prašymams gali būti suteikiamas pirmumas (pagal gyvenamąją vietą, vaikų skaičių šeimoje, jei kitas šeimos vaikas lanko tą pačią ugdymo įstaigą ir pan.), t. y. prašymai „surikiuojami“ į eilę. Gali reikėti pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pirmumo teisę. Darželiuose grupių sąrašai sudaromi iš anksto. Prašymų pateikimo terminai skirtingose ugdymo įstaigose ar savivaldybėse yra nevienodi, tačiau dažniausiai prašymai priimami visus metus. Paprastai ikimokyklinio ugdymo grupę vaikai pradeda lankyti rugsėjo mėnesį, tačiau jeigu yra laisvų vietų, darželis ar savivaldybė gali priimti vaikus ištisus metus. Privatūs darželiai turi savo priėmimo tvarkas.

Kokie dokumentai paprastai reikalingi, norint pateikti prašymą dėl priėmimo į darželį?

Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi savo priėmimo į darželius tvarką. Paprastai vaiko tėvai ar globėjai rašo prašymą darželio vadovui. Kartu su juo pateikia vaiko asmens dokumento kopiją, vaiko sveikatos pažymą. Jeigu yra numatytas pirmumas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Kiek reikia mokėti už darželį?

Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose ugdymą finansuoja valstybė. Tėvai (globėjai) moka už vaiko maitinimą. Kai kuriose savivaldybėse yra nustatytas papildomas mokestis ugdymo priemonėms įsigyti arba mėnesinis abonementinis – pastovus mokestis. Mokestis kai kuriose savivaldybėse gali būti mažinamas atsižvelgiant į šeimos pajamas, socialinę padėtį ar kt. Dėl mokesčio mažinimo reikia kreiptis į savivaldybę ar patį darželį.

Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose šeima vidutiniškai moka 50–60 eurų per mėnesį. Privačiuose darželiuose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.

Ar privaloma vaikui lankyti darželį?

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, taigi tėvai (globėjai) gali vesti vaiką į darželį arba jo nevesti savo nuožiūra. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams nuo 6 metų. Tėvai (globėjai) privalo vaikus leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne mažiau kaip 640 val. per metus.

Ar privaloma vaikui eiti į priešmokyklinę klasę Lietuvoje, jeigu grįžus jam bus 7 metai?

Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas vaikams nuo 6 metų ir trunka vienus metus. Grįžę iš užsienio vaikai į mokyklą priimami kartu su bendraamžiais, todėl 7 metų vaikas bus priimtas į pirmą klasę. Dokumentų, įrodančių, kad jis baigė priešmokyklinio ugdymo programą užsienyje, pateikti nereikia. Tačiau jeigu vaikas lankė ugdymo įstaigą užsienyje, pažyma, kurioje atsispindėtų vaiko pasiekimai, galėtų būti naudinga ugdymo įstaigai ir pedagogui.

MOKYKLINIS UGDYMAS

Kaip rinktis mokyklą? Kokie dokumentai reikalingi?

Mokyklą patartina rinktis arčiau gyvenamosios vietos. Reikėtų kreiptis į pasirinktos mokyklos administraciją dėl informacijos apie priėmimą ir reikiamų dokumentų pateikimo.

Paprastai mokyklos prašo pateikti šiuos dokumentus:

Kiekvienoje savivaldybėje veikia švietimo skyriai, į kuriuos galima kreiptis patarimo dėl sugrįžusio vaiko priėmimo į mokyklą.

Vaikas Jungtinėje Karalystėje lanko 5 klasę. Į kokią klasę Lietuvoje jis būtų priimtas?

Iš užsienio atvykę vaikai priimami mokytis kartu su savo bendraamžiais. Tačiau jeigu paaiškėja, kad vaiko pasiekimai aukštesni ar žemesni, jis turi teisę mokytis jo pasiekimus atitinkančioje klasėje. Jeigu mokinys nepilnametis, mokykla sprendimą turi suderinti su jo tėvais ar globėjais.

Kokios pagalbos vaikas galėtų tikėtis mokykloje?

Pirmiausia mokykla kartu su tėvais numato atvykusio mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą.

PROFESINIS MOKYMAS

Kaip vyksta priėmimas į profesines mokyklas renkantis profesiją Lietuvoje?

Priėmimas į profesinį mokymą vykdomas internetu. Bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) https://profesinis.lamabpo.lt/. Pagalbą registruojantis gali teikti LAMA BPO arba profesinio mokymo įstaigos.

Kas gali mokytis profesinio mokymo įstaigose?

Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų. Jie gali būti baigę 9, 10 arba 12 klasių. Profesinio mokymo įstaigoje galima įgyti ir kvalifikaciją, ir išsilavinimą.

Kokias kvalifikacijas galima įgyti baigus profesinę mokyklą?

Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas gali įgyti architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, paslaugų asmenims, saugos paslaugų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, verslo ir administravimo, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir kitų švietimo sričių kvalifikacijas.

Kokios yra tolesnės mokymosi perspektyvos baigus profesinį mokymą?

Profesinio mokymo įstaigų absolventai gali toliau mokytis universitetuose ir kolegijose. Mokiniams, profesinio mokymo įstaigą baigusiems su pagyrimu, stojant pridedamas papildomas balas. Stojantiesiems į kolegijas papildomas balas skiriamas už vienų metų darbo stažą pagal profesinio mokymo įstaigoje įgytą kvalifikaciją.

AUKŠTASIS MOKSLAS

Kaip vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas renkantis studijas Lietuvoje?

Priėmimas į pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) ir vientisąsias studijas vyksta centralizuotai – internetu. Priėmimą organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – https://lamabpo.lt/.

Priėmimą į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas vykdo patys universitetai.

Stojant į Lietuvos aukštąją mokyklą, užsienyje įgyta kvalifikacija (diplomas) turi būti įvertinta ir pripažinta Studijų kokybės vertinimo centre https://www.skvc.lt/. Jeigu vidurinis išsilavinimas buvo įgytas užsienio valstybėje, Studijų kokybės vertinimo centras taip pat turi atlikti baigtų mokymosi dalykų atitikmenų nustatymą ir pažymių konvertavimą.

Kokios yra lengvatos užsienio lietuviams, studijuojantiems Lietuvoje?

Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas užsienio lietuviams prie bendro stojamojo balo pridedamas 1 papildomas balas.

Teikiama ir finansinė parama Lietuvoje jau studijuojantiems užsienio lietuviams:

Finansinę paramą gali gauti:

Norintys gauti finansinę paramą užsienio lietuviai turi kreiptis į Valstybinį studijų fondą http://vsf.lrv.lt/.

DIPLOMŲ IR KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS

Kas yra užsienyje įgytos kvalifikacijos (diplomo) pripažinimas ir kam jis reikalingas?

Kalbant apie užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, išskiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai: akademinis ir profesinis.

Akademiniu pripažinimu siekiama nustatyti, ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademine prasme, t. y. nustatoma, kokį akademinį laipsnį Lietuvoje (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro ar daktaro) atitinka užsienyje įgyta kvalifikacija.

Profesinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifikacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Jeigu profesija yra reglamentuojama, jai reikalavimus nustato priskirta kompetentinga institucija (reglamentuojamų profesijų ir joms priskiriamų institucijų sąrašas skelbiamas svetainėje https://www.verslilietuva.lt/verslauk/reglamentuojamos-profesijos/reglamentuojamos-profesijos/). Jeigu profesija yra nereglamentuojama, sprendimą dėl profesinių reikalavimų atitikties nustato darbdavys. Kas vykdo akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą? Priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, akademinį pripažinimą Lietuvoje vykdo kelios institucijos:

 Dažniausiai užduodami klausimai (Šaltinis: www.urm,lt)

  • Ar nuo 2021 m. sausio 1 d. keliaujant į Jungtinę Karalystę užteks turėti Lietuvos Respublikos piliečio asmens tapatybės kortelę, ar bus reikalinga viza? ES piliečiai į JK galės atvykti trumpalaikiais tikslais, tokiais kaip verslas, turizmas, artimųjų ir draugų lankymas be vizos laikotarpiui iki 6 mėn. Atvykstantiems ilgalaikiu tikslu, taip pat studijuoti ar dirbti, reikės gauti vizą. Visi ES šalių piliečiai atvykti į JK iki 2021 m. spalio 1 d. galės tiek su galiojančiu savo šalies pasu, tiek ir su asmens tapatybės kortele. Tačiau nuo 2021 m. spalio 1 d. į JK su savo šalies asmens tapatybės kortele galės atvykti tik Jungtinėje Karalystėje gyvenantys ES piliečiai (turintys nuolatinio (settled) arba nenuolatinio (pre-settled) gyventojo statusą). Visi kiti atvykstantys ES šalių piliečiai privalės turėti pasus.
  • Iki kada Europos Sąjungos piliečiai galės vykti į JK be vizos? Nuo 2021 m. sausio 1 d., ES piliečiai į JK galės atvykti trumpalaikiais tikslais, tokiais kaip verslas, turizmas, artimųjų ir draugų lankymas be vizos laikotarpiui iki 6 mėn. Atvykstantiems ilgalaikiu tikslu, taip pat studijuoti ar dirbti, reikės gauti vizą.
  • Ar nuo 2021 m, sausio 1 d. neatsiras vizos ES piliečių kelionėms į JK? Tai priklauso tik nuo JK, tačiau pagal 2019 m. balandžio 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą, JK piliečiams nustatomas bevizis režimas su ES, su sąlyga, kad JK taip pat taikys bevizį režimą visų ES valstybių narių ir Šengeno valstybių piliečių atžvilgiu. Jeigu JK ateityje nustatytų vizos reikalavimą bent vienos Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams, turėtų būti taikomas abipusiškumo mechanizmas. Šiuo metu ES ir JK sutinka nereikalauti vizų trumpoms kelionėms tiek iš ES į JK, tiek iš JK į ES.
  • Kuo artimiausiu metu reikėtų pasirūpinti JK gyvenantiems lietuviams? Lietuvos piliečiams, gyvenantiems JK ir ketinantiems pasilikti po 2021 m. sausio 1 d., būtina turėti galiojantį asmens dokumentą: Lietuvos Respublikos pasą arba asmens tapatybės kortelę. Lietuvos piliečiams po 2021 m. sausio 1 d. siekiantiems likti JK, reikia užsiregistruoti JK Vyriausybės sukurtoje Nuolatinio gyventojo statuso programoje (angl. EU Settlement Scheme). Daugiau informacijos rasite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families.
  • Po Brexit svarstau sugrįžti gyventi į Lietuvą, kaip sužinoti visą su grįžimu susijusią aktualią informaciją? Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ yra įsteigęs nemokamą telefono liniją JK gyvenantiems lietuviams, kur „vieno langelio“ principu teikiamos konsultacijos visais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją klausimais. Nemokamas tel. +448000318521. „Renkuosi Lietuvą“ tinklalapyje yra pateikiama išsami įvairių sričių informacija, susijusi su grįžimu į Lietuvą.
  • Kuo skiriasi JK esantiems ES piliečiams numatyti gyventojo statuso tipai (nuolatinis – angl. settled, nenuolatinis – pre-settled)? Nenuolatinis (angl. pre-settled) gyventojo statusas skirtas Europos Sąjungos piliečiams ir jų šeimos nariams, kurie JK gyveno trumpiau nei 5 metus. Praleidus 5 metus JK galima teikti paraišką norint gauti nuolatinio piliečio statusą. Suteikiamų teisių prasme statusai niekuo nesiskiria. Daugiau informacijos rasite čia.
  • Iki kada galima teikti paraiškas nuolatinio (angl. settled) gyventojo statusui gauti? Asmenys, atvykę į JK iki 2020 gruodžio 31 d. gali teikti paraiškas iki 2021 m. birželio 30 dienos. Po šių terminų paraišką galima teikti tik turint labai svarbią priežastį, kodėl paraiška nebuvo pateikta iki šio termino pabaigos. Daugiau informacijos rasite čia.
  • Kas turi teikti paraiškas nuolatinio gyventojo statusui gauti? Europos Sąjungos piliečiai, norintys likti gyventi JK po jos išstojimo iš Europos Sąjungos ir Išstojimo susitarime numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.). Daugiau informacijos rasite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families.
  • Jei mano sutuoktinis turi ne Europos Sąjungos pilietybę ar jis gali teikti paraišką nuolatinio gyventojo statusui gauti? Taip, jis turi tai padaryti norėdamas likti JK po jos išstojimo iš ES ir Išstojimo susitarime numatyto pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 m. gruodžio 31 d.). Daugiau informacijos rasite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families.
  • Jungtinėje Karalystėje gyvenau ilgiau nei 5 metus, tačiau negavau nuolatinio gyventojo statuso? Kodėl taip galėjo nutikti? Ką daryti? Gali būti, kad pritrūko įrodymų apie jūsų buvimą JK, jei nedirbote ir nepavyko rasti pakankamai įrodymų jūsų buvimui JK nustatyti. Tokiu atveju, galima paraišką pildyti antrą kartą, įkeliant daugiau įrodymų apie jūsų buvimą JK minimu laikotarpiu. Tai gali būti banko išrašai, nuomos sutartis ir t.t. Daugiau informacijos rasite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families.
  • Kokių dokumentų reikia, norint teikti paraiškas nuolatinio (angl. settled) arba nenuolatinio (angl. pre-settled) gyventojo statusui gauti? Jums reikės tapatybę patvirtinančio dokumento (paso, asmens tapatybės kortelės), skaitmeninės nuotraukos, draudimo numerio ar kito dokumento, įrodančio jūsų gyvenamą vietą JK, mobilaus telefono numerio, el. pašto adreso. Jei teikiate paraišką vaiko nuolatinio gyventojo statusui gauti, jums taip pat reikės dokumento, įrodančių giminystės ryšį. Daugiau informacijos rasite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families.
  • Kada gali būti prarastas nuolatinio gyventojo statusas? Įvykdžius rimtą nusikaltimą arba ilgiau nei 6 mėnesius negyvenant JK.
  • Kaip darbdavys / gyvenamojo būsto nuomotojas atskirs ES piliečius, kurie atvyko iki 2021 m. gruodžio 31 d. ir dar nepateikė prašymo dėl nuolatinio gyventojo (angl. settled) statuso, nuo ES piliečių, kuris atvyko po šios datos? Darbdavys ar nuomotojas negali reikalauti pateikti savo statuso iki 2020 metų gruodžio mėnesio pabaigos. Nuo 2021 m. sausio 1 d. JK yra numačiusi procedūras, kaip reikės darbdaviui/nuomotojui įrodyti suteiktą statusą. Plačiau – https://www.gov.uk/prove-right-to-work.
  • Jei persikėliau į JK prieš kelias savaites, ar jau galiu gauti išankstinio nuolatinio gyventojo statusą (pre-settled status)? Taip, tereikia vieno dokumento, įrodančio jūsų gyvenamąją vietą JK. Tai gali būti nuomos sutartis, banko duomenys ir t.t. Pabrėžtina, kad registruotis statusui galės tie asmenys, kurie į JK atvyks iki 2020 m. gruodžio 31 d. Daugiau informacijos rasite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families.
  • Pastaruosius 20 metų gyvenu JK, mokėjau mokesčius. Kodėl turiu pildyti dokumentus dėl naujo gyventojo statuso JK? Jei esate ES pilietis, gyvenantis JK, ir norite apsaugoti savo buvimo JK teisę, turite kreiptis dėl nuolatinio (angl. settled) arba nenuolatinio (angl. pre-settled) gyventojo statuso JK. Aplikuoti galite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families. Jeigu JK gyvenote 5 ar daugiau metų, turėtumėte kreiptis dėl nuolatinio gyventojo (angl. settled) statuso. Jeigu JK gyvenote mažiau nei 5 metus, turėtumėte kreiptis dėl išankstinio nuolatinio gyventojo (angl. pre-settled) statuso.
  • Jei aš noriu gauti išankstinio nuolatinio gyventojo statusą, tačiau gyvenu JK nepilnus metus, ar reikia turėti nuolatinę gyvenamą vietą? Tuo metu, kai esate išvykę, jums nebūtina turėti nuolatinės gyvenamosios vietos, tačiau gyvenant JK svarbu pateikti įrodymus apie savo buvimą valstybėje. Svarbu paminėti, kad turint išankstinio nuolatinio gyventojo statusą ir norint jo neprarasti, svarbu iš JK nebūti išvykus ilgiau nei 6 mėnesius per metus. Daugiau informacijos rasite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families.
  • Aš negaliu savo nuolatinio gyventojo statuso formos užpildyti internetu. Ar yra kokie nors tiesioginiai telefono numeriai ar adresai, kurie man galėtų padėti? Tokiu atveju galima skambinti į tam skirtus centrus. Jei esate JK, galite skambinti numeriu: 0300 123 7379. Jei esate už JK ribų, galite skambinti numeriu: +44 203 080 0010. Ten jums bus suteikta visa reikiama informacija.
  • Ar reikės atlikti kokius nors formalumus tam, kad galėčiau likti gyventi, dirbti JK? Kur susipažinti su naujojo JK nuolatinio gyventojo statuso įgijimo taisyklėmis ir sužinoti kreipimosi sąlygas? Taip, ES piliečiai, gyvenantys JK, galės įgyti leidimą likti gyventi JK įgyjant nuolatinį (angl. settled) arba nenuolatinį (angl prie-settled) statusą. ES piliečiai, atvykę į JK iki 2020 m. gruodžio 31 d., galės  tą padaryti iki 2021 m. birželio 30 d. Plačiau – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families/applying-for-settled-status
  • Iki kada galima teikti paraiškas nuolatinio gyventojo statusui gauti? Iki 2021 m. birželio 30 dienos asmenims, atvykusiems iki 2020 m. gruodžio 31 d. Po šio termino paraišką galima teikti tik turint labai svarbią priežastį, kodėl paraiška nebuvo pateikta iki termino pabaigos. Daugiau informacijos rasite čia – https://www.gov.uk/settled-status-eu-citizens-families.

Į kitus jums kylančius, su Brexit susijusius klausimus, ieškokite atsakymų čia.

NAUDINGOS NUORODOS:

ESF

Bendrasis konsultacijų numeris 1883 (arba +370 5 250 0883)

Faksas (8 5) 236 0788

El. paštas eures@uzt.lt