Aktuali informacija apie „Brexit“

Aktuali informacija apie „Brexit“

Jei planuojate grįžti į Lietuvą ir domitės Užimtumo tarnybos paslaugomis, kviečiame susisiekti su Informacijos centro specialistais telefonu +370 5 250 0883.

Sugrįžus į Lietuvą galite skambinti trumpuoju numeriu 1883 arba atvykti konsultacijai į artimiausią Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių.

Informacija teikiama kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. (penktadieniais – iki 15.45 val.). Prieššventinėmis dienomis konsultacijos teikiamos viena valanda trumpiau. Skambučiai yra mokami pagal ryšio operatorių nustatytus pokalbio minutės ir sujungimo tarifus.

 

KĄ PIRMIAUSIA TURIU ATLIKTI GRĮŽĘS Į LIETUVĄ?

KOKIOMIS UŽIMTUMO TARNYBOS PASLAUGOMIS GALĖSIU PASINAUDOTI GRĮŽĘS?

Darbo paieška

Ieškodami darbo Lietuvoje ar norėdami įgyti paklausią profesiją, galite kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba konsultuoja darbo paieškos, įdarbinimo, profesijos įgijimo, persikvalifikavimo klausimais ir prireikus skiria finansinę paramą įgyti profesiją, tobulinti darbo įgūdžius ar steigti naujas darbo vietas.

Registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, turite pateikti šiuos dokumentus:

Jei kvalifikaciją įgijote Jungtinėje Karalystėje, reikalingi  dokumentų vertimai į lietuvių kalbą (vertimas turi būti patvirtintas vertėjo parašu). Jungtinėje Karalystėje įgyto vidurinio ir aukštojo išsilavinimo akademinį pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras https://www.skvc.lt/, užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio vertinimą – Lietuvos mokslo taryba https://www.lmt.lt/lt.

Užimtumo tarnyba teikia šias darbo rinkos paslaugas:

Užimtumo tarnybos įgyvendinamos užimtumo rėmimo priemonės:

KUR RASTI PAKLAUSIŲ  PROFESIJŲ SĄRAŠĄ?

Užimtumo tarnybos interneto svetainėje https://uzt.lt/darbo-rinka/paklausios-profesijos/ pateikiami darbo rinkoje paklausių profesijų ir specialybių dešimtukai.

Norint peržiūrėti darbo rinkoje paklausias profesijas šį mėnesį dominančioje apskrityje, reikia pasirinkti apskrities pavadinimą. Laisvas darbo vietas darbo ieškantys asmenys gali rinktis pagal vietovę ir profesijų grupes. Taip pat darbo pasiūlymai išskiriami moksleiviams, studentams ir atsargos kariams. Kiekvieną mėnesį informacija apie besikeičiančią darbo rinką yra atnaujinama.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PARSIVEŽTI GRĮŽTANT IŠ JUNGTINĖS KARALYSTĖS?

Patariame grįžtant į Lietuvą parsivežti šiuos dokumentus:

U1 dokumentas – nedarbo draudimo stažui sumuoti. Jei dirbote Jungtinėje Karalystėje, patariame iš HM Revenue & Customs institucijos gauti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius. Grįžę dokumentą pristatykite į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių („Sodra“), kad būtų suvesti duomenys apie Jūsų darbinę veiklą.  Į šiuos laikotarpius  esant poreikiui bus  atsižvelgiama skiriant nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvoje. Jeigu U1 dokumento neparsivešite, dėl tarpininkavimo jį gaunant galėsite  kreiptis į „Sodros“ teritorinį skyrių. Pateikus reikiamus dokumentus (P45, P60, algalapių kopijas) bus suformuotas ir išsiųstas paklausimas  HM Revenue & Customs institucijai. Kitas būdas užsisakyti šį dokumentą – savarankiškai užpildyti prašymą Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos tinklapyje.

U2 dokumentas – nedarbo socialinio draudimo išmokai išsaugoti. Jungtinėje Karalystėje gaunamą bedarbio išmoką galite eksportuoti į Lietuvą. Pasibaigus darbo sutarčiai arba ją nutraukus, turėtumėte kreiptis į Jungtinės Karalystės užimtumo tarnybą (Jobcentre Plus) dėl U2 dokumento išdavimo. Europos Tarybos ir Parlamento reglamentuose (EB) nr. 883/2004 ir 987/2009 yra apibrėžtos sąlygos, kuriomis nedarbo socialinio draudimo išmoką gaunantis asmuo gali laikinai (iki 3 mėn., išimtinais atvejais – iki 6 mėn.) ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje, išsaugodamas šią išmoką. Pagrindinės sąlygos būtų tokios:

P45, P60 formos – išduodamos darbdavio ir Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos HM Revenue and Customs. Šiuose dokumentuose nurodoma, kokias įmokas mokėjote Jungtinėje Karalystėje.  Dokumentus turite pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui („Sodrai“) dėl privalomojo sveikatos draudimo  (PSD) įmokų perskaičiavimo.  Išsamią informaciją apie PSD dirbantiems užsienyje rasite čia.

Europos sveikatos draudimo kortelė. Jei esate apdraustas sveikatos draudimu Jungtinėje Karalystėje ir planuojate svečiuotis Lietuvoje, išvykdami nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią nemokamai išduoda  Jungtinės Karalystės sveikatos draudimo įstaiga. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos.

 

AKTUALŪS KLAUSIMAI PO „BREXIT“

Nuo 2020 vasario 1 d. įsigaliojus Susitarimui dėl Jungtinės Didžiosios Britanijos ir Šiaurės Airijos Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos ir Europos atominės energijos bendrijos, Jungtinė Karalystė daugiau nėra Europos Sąjungos narė. Šiuo metu iki 2020 m. pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“).

Dėl šio riboto laikotarpio susitarta Susitarime dėl išstojimo. Šiuo metu nustatyta, kad jis truks iki 2020 m. gruodžio 31 d. Iki tol nei ES, nei Jungtinės Karalystės piliečiams, nei, pavyzdžiui, vartotojams, įmonėms, investuotojams, studentams ir tyrėjams niekas nesikeis.

Per šiuos mėnesius ES ir Jungtinė Karalystė derėsis dėl naujos teisingos būsimos partnerystės, grindžiamos 2019 m. spalio mėn. ES ir Jungtinės Karalystės suderinta politine deklaracija.

(Šaltinis: Europos Komisija)

Europos Komisijos įsteigta „Brexit“ karštoji linija piliečiams, verslui ir suinteresuotoms institucijoms:
Europe Direct Contact Centre (EDCC, tel. 00 800 67891011).
Darbo valandos: pirmadieniais - šeštadieniais 09:00 ir 18:00 val. Paklausimai priimami anglų, prancūzų, vokiečių, italų ir ispanų kalbomis.

Migracijos informacijos centras „Renkuosi Lietuvą“ yra įsteigęs nemokamą telefono liniją JK gyvenantiems lietuviams, kur „vieno langelio“ principu teikiamos konsultacijos visais su gyvenimu Lietuvoje ar grįžimu į ją klausimais. Skambinkite nemokamu tel. +448000318521. Detalią informaciją įvairiais klausimais rasite tinklapyje https://www.renkuosilietuva.lt/lt/brexit-informacija/.

Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos paruošta informacija:

INFORMACIJA PILIEČIAMS

INFORMACIJA VERSLUI

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI

VIDEO APIE BREXIT

 

VERSLO KŪRIMAS

Lietuvoje kaip niekada ekonominė aplinka yra palanki verslui kurtis ir plėstis – naujų įmonių skaičius šalyje kasmet auga, tad darbo vietą galima susikurti ir pačiam. Planuojant kurti verslą gali kilti aibė klausimų, pradedant nuo to, kokią verslo formą pasirinkti, baigiant papildomais finansavimo šaltiniais.

Verslo forma. Lietuvoje savarankišką veiklą galima vykdyti pagal individualią veiklą arba steigiant juridinę formą. Svarbiausias kriterijus besikuriantiems verslininkams išlieka sumokami mokesčiai. Lietuvoje visas verslo formas galima įsteigti ir elektroniniu būdu. Daugiau informacijos apie verslo formas ir verslo steigimo procedūras galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje https://www.verslilietuva.lt/.

Finansavimo šaltiniai. Retu atveju verslui finansuoti pakanka nuosavų asmeninių lėšų, tačiau pradedantiesiems verslą finansinę pagalbos ranką Lietuvoje tiesia daugybė institucijų – nuo „Invegos“, galinčios suteikti lengvatines paskolas pagal ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, Užimtumo tarnybos, Žemės ūkio ministerijos iki savivaldybių paramos ir rizikos, privataus kapitalo fondų.

Bendradarbystės erdvės. Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikia beveik 30 bendradarbystės erdvių, o VšĮ „Versli Lietuva“ jau nuo 2016 m. steigia bendradarbystės centrus „Spiečius“ įvairiuose Lietuvos miestuose – Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje ir Klaipėdoje. Šiuose centruose verslininkams nemokamai suteikiamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos konsultacijos, organizuojami verslo ugdymo mokymai ir kiti renginiai.

Konsultacijos ir atmintinės. VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai regionuose teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pradžios klausimais. Konsultacijų spektras platus – nuo juridinės formos pasirinkimo iki buhalterinės apskaitos ar komercinio pasiūlymo parengimo. Be to, VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje galima rasti naudingų pradedančiajam verslininkui elektroninių atmintinių apie šalyje galiojančius reikalavimus skirtingoms verslo sritims, pvz., restorano ar kavinės steigimui, kosmetikos gamybai, krovinių vežimui, maisto produktų gamybai, apgyvendinimo paslaugų teikimui ir t. t.

 

ŠVIETIMAS, VAIKŲ INTEGRACIJA

Kaip grįžusiam iš užsienio vaikui patekti į darželį?

Į valstybinius ar savivaldybių darželius vaikai patenka pagal nustatytą tvarką, ji galioja priimant ir grįžusius iš užsienio, ir nuolat gyvenančius Lietuvoje. Paprastai prašymas priimti vaiką pateikiamas įstaigos vadovui. Tačiau kai kuriose savivaldybėse priėmimas į darželius vykdomas centralizuotai, per savivaldybės sukurtą priėmimo sistemą. Tokiu atveju prašymas teikiamas ne darželio administracijai, o už tai atsakingam savivaldybės padaliniui per elektroninę priėmimo sistemą. Kiekviena savivaldybė turi savo nustatytą tvarką, pagal kurią prašymams gali būti suteikiamas pirmumas (pagal gyvenamąją vietą, vaikų skaičių šeimoje, jei kitas šeimos vaikas lanko tą pačią ugdymo įstaigą ir pan.), t. y. prašymai „surikiuojami“ į eilę. Gali reikėti pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pirmumo teisę. Darželiuose grupių sąrašai sudaromi iš anksto. Prašymų pateikimo terminai skirtingose ugdymo įstaigose ar savivaldybėse yra nevienodi, tačiau dažniausiai prašymai priimami visus metus. Paprastai ikimokyklinio ugdymo grupę vaikai pradeda lankyti rugsėjo mėnesį, tačiau jeigu yra laisvų vietų, darželis ar savivaldybė gali priimti vaikus ištisus metus. Privatūs darželiai turi savo priėmimo tvarkas.

Kokie dokumentai paprastai reikalingi, norint pateikti prašymą dėl priėmimo į darželį?

Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi savo priėmimo į darželius tvarką. Paprastai vaiko tėvai ar globėjai rašo prašymą darželio vadovui. Kartu su juo pateikia vaiko asmens dokumento kopiją, vaiko sveikatos pažymą. Jeigu yra numatytas pirmumas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Kiek reikia mokėti už darželį?

Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose ugdymą finansuoja valstybė. Tėvai (globėjai) moka už vaiko maitinimą. Kai kuriose savivaldybėse yra nustatytas papildomas mokestis ugdymo priemonėms įsigyti arba mėnesinis abonementinis – pastovus mokestis. Mokestis kai kuriose savivaldybėse gali būti mažinamas atsižvelgiant į šeimos pajamas, socialinę padėtį ar kt. Dėl mokesčio mažinimo reikia kreiptis į savivaldybę ar patį darželį.

Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose šeima vidutiniškai moka 50–60 eurų per mėnesį. Privačiuose darželiuose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.

Ar privaloma vaikui lankyti darželį?

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, taigi tėvai (globėjai) gali vesti vaiką į darželį arba jo nevesti savo nuožiūra. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams nuo 6 metų. Tėvai (globėjai) privalo vaikus leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne mažiau kaip 640 val. per metus.

Ar privaloma vaikui eiti į priešmokyklinę klasę Lietuvoje, jeigu grįžus jam bus 7 metai?

Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas vaikams nuo 6 metų ir trunka vienus metus. Grįžę iš užsienio vaikai į mokyklą priimami kartu su bendraamžiais, todėl 7 metų vaikas bus priimtas į pirmą klasę. Dokumentų, įrodančių, kad jis baigė priešmokyklinio ugdymo programą užsienyje, pateikti nereikia. Tačiau jeigu vaikas lankė ugdymo įstaigą užsienyje, pažyma, kurioje atsispindėtų vaiko pasiekimai, galėtų būti naudinga ugdymo įstaigai ir pedagogui.

 

MOKYKLINIS UGDYMAS

Kaip rinktis mokyklą? Kokie dokumentai reikalingi?

Mokyklą patartina rinktis arčiau gyvenamosios vietos. Reikėtų kreiptis į pasirinktos mokyklos administraciją dėl informacijos apie priėmimą ir reikiamų dokumentų pateikimo.

Paprastai mokyklos prašo pateikti šiuos dokumentus:

Kiekvienoje savivaldybėje veikia švietimo skyriai, į kuriuos galima kreiptis patarimo dėl sugrįžusio vaiko priėmimo į mokyklą.

Vaikas Jungtinėje Karalystėje lanko 5 klasę. Į kokią klasę Lietuvoje jis būtų priimtas?

Iš užsienio atvykę vaikai priimami mokytis kartu su savo bendraamžiais. Tačiau jeigu paaiškėja, kad vaiko pasiekimai aukštesni ar žemesni, jis turi teisę mokytis jo pasiekimus atitinkančioje klasėje. Jeigu mokinys nepilnametis, mokykla sprendimą turi suderinti su jo tėvais ar globėjais.

Kokios pagalbos vaikas galėtų tikėtis mokykloje?

Pirmiausia mokykla kartu su tėvais numato atvykusio mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą.

 

PROFESINIS MOKYMAS

Kaip vyksta priėmimas į profesines mokyklas renkantis profesiją Lietuvoje?

Priėmimas į profesinį mokymą vykdomas internetu. Bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) https://profesinis.lamabpo.lt/. Pagalbą registruojantis gali teikti LAMA BPO arba profesinio mokymo įstaigos.

Kas gali mokytis profesinio mokymo įstaigose?

Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų. Jie gali būti baigę 9, 10 arba 12 klasių. Profesinio mokymo įstaigoje galima įgyti ir kvalifikaciją, ir išsilavinimą.

Kokias kvalifikacijas galima įgyti baigus profesinę mokyklą?

Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas gali įgyti architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, paslaugų asmenims, saugos paslaugų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, verslo ir administravimo, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir kitų švietimo sričių kvalifikacijas.

Kokios yra tolesnės mokymosi perspektyvos baigus profesinį mokymą?

Profesinio mokymo įstaigų absolventai gali toliau mokytis universitetuose ir kolegijose. Mokiniams, profesinio mokymo įstaigą baigusiems su pagyrimu, stojant pridedamas papildomas balas. Stojantiesiems į kolegijas papildomas balas skiriamas už vienų metų darbo stažą pagal profesinio mokymo įstaigoje įgytą kvalifikaciją.

 

AUKŠTASIS MOKSLAS

Kaip vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas renkantis studijas Lietuvoje?

Priėmimas į pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) ir vientisąsias studijas vyksta centralizuotai – internetu. Priėmimą organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – https://lamabpo.lt/.

Priėmimą į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas vykdo patys universitetai.

Stojant į Lietuvos aukštąją mokyklą, užsienyje įgyta kvalifikacija (diplomas) turi būti įvertinta ir pripažinta Studijų kokybės vertinimo centre https://www.skvc.lt/. Jeigu vidurinis išsilavinimas buvo įgytas užsienio valstybėje, Studijų kokybės vertinimo centras taip pat turi atlikti baigtų mokymosi dalykų atitikmenų nustatymą ir pažymių konvertavimą.

Kokios yra lengvatos užsienio lietuviams, studijuojantiems Lietuvoje?

Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas užsienio lietuviams prie bendro stojamojo balo pridedamas 1 papildomas balas.

Teikiama ir finansinė parama Lietuvoje jau studijuojantiems užsienio lietuviams:

Finansinę paramą gali gauti:

Norintys gauti finansinę paramą užsienio lietuviai turi kreiptis į Valstybinį studijų fondą http://vsf.lrv.lt/.

 

DIPLOMŲ IR KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS

Kas yra užsienyje įgytos kvalifikacijos (diplomo) pripažinimas ir kam jis reikalingas?

Kalbant apie užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, išskiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai: akademinis ir profesinis.

Akademiniu pripažinimu siekiama nustatyti, ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademine prasme, t. y. nustatoma, kokį akademinį laipsnį Lietuvoje (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro ar daktaro) atitinka užsienyje įgyta kvalifikacija.

Profesinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifikacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Jeigu profesija yra reglamentuojama, jai reikalavimus nustato priskirta kompetentinga institucija (reglamentuojamų profesijų ir joms priskiriamų institucijų sąrašas skelbiamas svetainėje https://www.verslilietuva.lt/verslauk/reglamentuojamos-profesijos/reglamentuojamos-profesijos/). Jeigu profesija yra nereglamentuojama, sprendimą dėl profesinių reikalavimų atitikties nustato darbdavys. Kas vykdo akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą? Priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, akademinį pripažinimą Lietuvoje vykdo kelios institucijos:

                                                                                                                                                                 

SOCIALINĖS GARANTIJOS

PENSIJOS

Kas nutiks su mano Jungtinėje Karalystėje (JK) gaunama senatvės pensija, jei po JK išstojimo iš Europos Sąjungos (ES) – „Brexito“ – grįšiu gyventi į Lietuvą?

  • Šiuo metu iki 2020 m. pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai, t. y. Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 (toliau – koordinavimo reglamentai). Vienas iš svarbiausių šių reglamentų principų yra socialinės apsaugos išmokų eksportas. Taigi jei asmuo JK iki „Brexito“ gaudavo senatvės pensiją ir po „Brexito“ grįžta gyventi į Lietuvą, JK paskirta pensija ir toliau jam bus mokama. Pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo, kurioje bus nustatyti nauji reikalavimai dėl išmokų mokėjimo.

Ar skiriant pensiją Lietuvoje bus atsižvelgta į stažą, įgytą dirbant JK prieš „Brexitą“ ir po jo?

  • Šiuo metu iki 2020 m. pabaigos yra nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Pereinamuoju laikotarpiu pensijos bus skiriamos vadovaujantis koordinavimo reglamentų nuostatomis, t. y. nustatant teisę į pensiją bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik pagal joje įgytą stažą.
  • Tačiau svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad po „Brexito“ JK nebus taikomos koordinavimo reglamentuose nustatytos procedūros dėl stažo patvirtinimo ir keitimosi informacija, todėl patartina asmenims, kurie po „Brexito“ planuoja iš JK grįžti į Lietuvą, prieš išvažiuojant iš JK, kreiptis dėl dokumentų, patvirtinančių jų stažą, įgytą JK.
  • Klausimas dėl stažo, įgyto JK po „Brexito“, įskaitymo, skiriant pensijas Lietuvoje, bus sprendžiamas inicijuojant derybas dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

Kas nutiks su mano Lietuvoje gaunama senatvės pensija, jei po „Brexito“ grįšiu gyventi į JK?

  • Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Pensijos gavėjui persikėlus gyventi į JK, jam bus ir toliau mokama Lietuvoje paskirta pensija.

Esu JK pilietis, gyvenantis Lietuvoje ir darbo stažą įgijęs Lietuvoje. Ar po „Brexito“ galėsiu pretenduoti į lietuvišką pensiją?

  • Lietuvoje senatvės pensiją gali gauti asmenys, atitinkantys nustatytus amžiaus ir socialinio pensijų draudimo stažo reikalavimus:
  1. yra sulaukę nustatyto senatvės pensijos amžiaus;
  2. turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai gauti (minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų).
  • Taigi skiriant socialinio draudimo senatvės pensiją, į pilietybę neatsižvelgiama.
  • Nustatant teisę į pensiją, bus atsižvelgta į kitose ES valstybėse narėse, taip pat ir JK iki „Brexito“, įgytą stažą. Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Todėl, nustatant teisę į pensiją, bus sumuojamas ES valstybėse narėse ir JK įgytas stažas, tačiau kiekviena valstybė mokės pensiją tik pagal joje įgytą stažą.

Esu Lietuvos pilietis. Daugiau nei 10 metų dirbau JK, dabar esu pensijoje ir gyvenu Lietuvoje. Ar mano JK valstybinė pensija po „Brexito“ nebus indeksuojama?

  • Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose nustatyta, kad jei pensijos gavėjas gyvena kitoje valstybėje narėje, jam paskirta pensija negali būti mažinama, taigi JK paskirta pensija bus indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir JK gyventojams.
  • Dėl išmokų mokėjimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

 

PAŠALPOS, VAIKO PINIGAI IR KITOS IŠMOKOS

 Ar Lietuvos socialinės išmokos, kurių mokėjimas susijęs su gyvenamąja vieta, bus ir toliau mokamos JK po „Brexito“?

  • Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Vienas iš svarbiausių koordinavimo reglamentų principų yra socialinės apsaugos išmokų eksportas. Taigi jei asmuo iki JK išstojimo iš ES, gyvendamas JK, gaudavo socialinę išmoką iš Lietuvos (pvz., tikslinę kompensaciją), ji bus mokama ir po „Brexito“.

  Ar, grįžęs (-usi) iš JK į Lietuvą, turiu teisę gauti kokias nors išmokas, kol rasiu darbą?

  • Dėl socialinės paramos skyrimo galima kreiptis į savivaldybės administracijos pagal gyvenamąją vietą socialinės paramos skyrių. Daugiau informacijos apie socialinę paramą Lietuvoje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams.
  • Asmenys, kurie yra įsiregistravę Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) ir kuriems suteiktas bedarbio statusas, gali gauti nedarbo draudimo išmoką. Daugiau informacijos apie teisės į nedarbo draudimo išmoką nustatymą ir nedarbo draudimo išmokos mokėjimą – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/socialinis-draudimas/socialinio-draudimo-ismokos/nedarbo-socialinis-draudimas.
  • Nustatant teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus sumuojamas ir JK iki „Brexito“ įgytas nedarbo draudimo stažas. Nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu.
  • Tačiau būtina atkreipti dėmesį, kad, vadovaujantis koordinavimo reglamentais, skiriant nedarbo draudimo išmoką, kitoje valstybėje narėje įgytas stažas sumuojamas tik tada, jei paskutinis draudimo laikotarpis buvo Lietuvoje. Pavyzdžiui, asmuo 5 metus dirbo JK, vėliau grįžo į Lietuvą, įsidarbino, tačiau po 1 mėnesio neteko darbo ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant jo teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į Lietuvoje ir JK jo įgytą stažą. 
  • Koordinavimo reglamentuose taip pat nustatyta išimtis iš minėtos taisyklės. Ši išimtis taikoma asmenims, kurie, prieš tapdami bedarbiais, trumpą laiką dirbo kitoje ES valstybėje ir išsaugojo savo gyvenamąją vietą, glaudų ryšį su Lietuva. Pavyzdžiui, asmuo dirbo ir gyveno Lietuvoje, vėliau 5 mėnesiams įsidarbino JK ir, pasibaigus darbo sutarčiai, grįžo į Lietuvą ir kreipėsi į Užimtumo tarnybą. Šiuo atveju nustatant jo teisę į nedarbo draudimo išmoką, bus atsižvelgta į JK ir Lietuvoje įgytą stažą, nesvarbu, kad paskutinis draudimo laikotarpis buvo JK.     

 Ar bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“, skiriant ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje?

  • Taip, skiriant ligos ar motinystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje, bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“. Nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu (iki 2020 m. pabaigos).

 Kokios paramos gali tikėtis šeima, apsisprendusi grįžti į Lietuvą po „Brexito“?

 Ar galima po „Brexito“ gauti bedarbio pašalpą JK, o darbo ieškotis Lietuvoje?

  • Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose numatyta galimybė bedarbiui, kuris vienoje valstybėje narėje gauna nedarbo išmoką, vykti ieškoti darbo į kitą valstybę narę ir toliau gauti paskirtą nedarbo išmoką.
  • Koordinavimo reglamentuose nustatytos papildomos sąlygos dėl nedarbo išmokos mokėjimo į kitą valstybę narę atvykusiems bedarbiams. Bedarbis turi būti registruotas JK užimtumo tarnyboje bent 4 savaites iki išvykimo į Lietuvą ir gauti JK nedarbo išmoką. Prieš išvykdamas jis turi kreiptis dėl PD U2 dokumento išdavimo JK. Gavęs PD U2 dokumentą ir atvykęs į Lietuvą, jis per 7 dienas turi įsiregistruoti Užimtumo tarnybos Klientų aptarnavimo departamento skyriuje pagal gyvenamąją vietą ir pateikti JK gautą PD U2 dokumentą. Bedarbiui bus mokama tokio dydžio nedarbo išmoka, kokią paskyrė PD U2 dokumentą išdavusi įstaiga, ji bus mokama ne ilgiau kaip iki datos, nurodytos dokumente.

 Ar man priklauso motinystės išmoka, jei paskutinė darbovietė buvo JK, o vaikas yra Lietuvos pilietis?

  • Lietuvoje motinystės išmokos skyrimas nepriklauso nuo vaiko pilietybės. Teisę gauti motinystės išmoką už nėštumo ir gimdymo laikotarpį turi asmuo, kuris:
  1. yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;
  2. įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, numatytus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje;
  3. iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Jei Lietuvoje turimo socialinio draudimo stažo nepakaks teisei į motinystės išmoką įgyti, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą stažą.
  • Motinystės išmokos skyrimo pagrindas – nustatyta tvarka išduotas elektroninis nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas.
  • Motinystės socialinio draudimo stažas bus sumuojamas vadovaujantis koordinavimo reglamentais, kaip numatyta Išstojimo sutartyje nustatytu pereinamuoju laikotarpiu (iki 2020 m. pabaigos).

  Jei ateityje nuspręsiu išvykti iš JK, ar galėsiu Lietuvoje gauti socialines išmokas, kurias gaunu JK?

  • Vadovaujantis ES sutarties nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos nustatytas pereinamasis laikotarpis („Transition period“), kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. ES lygiu koordinuojamos visos svarbiausios socialinės apsaugos sritys, taigi ir visų socialinės apsaugos išmokų – ligos ir motinystės išmokų, netekto darbingumo išmokų, senatvės pensijų, maitintojo netekimo (našlių / našlaičių) pensijų, išmokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų, nedarbo išmokų ir išmokų vaikams – skyrimas bei mokėjimas. Jei Jūsų gaunama išmoka patenka į koordinavimo reglamentų taikymo sritį, persikėlus gyventi į Lietuvą, paskirta išmoka ir toliau bus mokama.
  • Dėl išmokų mokėjimo, pasibaigus pereinamajam laikotarpiui, bus inicijuojamos derybos dėl tarptautinės sutarties su JK socialinės apsaugos srityje sudarymo.

 Ar iki „Brexito“ Lietuvoje paskirtos socialinio draudimo išmokos bus eksportuojamos į JK?

  • Taip, iki „Brexito“ Lietuvoje paskirtos socialinio draudimo išmokos bus mokamos ir po „Brexito“ iki teisės į tas išmokas pabaigos.

(Šaltinis: Renkuosi Lietuvą)

 

SVEIKATOS APSAUGA

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad pagal ES ir JK pasirašytą susitarimą, iki 2020 gruodžio 31 d. galios tos pačios sveikatos draudimo taisyklės dėl būtinosios medicininės pagalbos. Vienintelis pokytis – apdraustieji nebegalės kreiptis dėl tarpvalstybinės planinės sveikatos priežiūros išlaidų kompensavimo, kuomet tokias paslaugas gavo JK.
 
VLK atkreipia dėmesį, kad pagal susitarimą, Lietuvos piliečiai, gyvenantys ir viešintys JK, ir JK piliečiai, esantys Lietuvoje, ir toliau turės teisę į būtinąją pagalbą. Kaip ir iki šiol, ši pagalba galės būti suteikta Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) turintiems žmonėms. Taip pat į JK persikėlę gyventi Lietuvos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, pavyzdžiui, pensininkai, turės teisę į sveikatos priežiūrą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir JK piliečiai. Tuo metu į Lietuvą persikėlę gyventi JK apdraustieji turės teisę į kompensuojamą sveikatos priežiūrą Lietuvoje.
 
Tačiau prašymai kompensuoti tarpvalstybinės planinės sveikatos priežiūros išlaidų, patirtų JK po 2020 m. vasario 1 d., – nebepriimami. Tokia teisė garantuojama tik dėl Europos ekonominės erdvės šalyse gautų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidų kompensavimo.
 
Ką žinoti JK gyvenantiems lietuviams dėl būtinosios medicininės pagalbos?
 
JK gyvenantys Lietuvos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu ir toliau galės gauti būtinosios medicininės pagalbos su ESDK paslaugas, kompensuojamas Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis iki pereinamojo laikotarpio pabaigos (2020 gruodžio 31 d.).
 
Ką žinoti JK studijuojantiems studentams iš Lietuvos?
 
JK aukštosiose mokyklose studijuojantys lietuviai ir toliau (pereinamuoju laikotarpiu) bus laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu Lietuvoje. Kaip ir įprasta, jiems tereikia kreiptis į TLK Lietuvoje dėl ESDK išdavimo.
  
Ką žinoti iš JK planuojantiems grįžti į Lietuvą?
 
Iš JK į Lietuvą gyventi grįžę Lietuvos piliečiai turės deklaruoti gyvenamąją vietą, vėl tapti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ir dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Tai reiškia, kad jie privalės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba, jei priklausys įstatymu nustatytai socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, jie bus draudžiami valstybės lėšomis.
 
Ką žinoti Lietuvoje gyvenantiems JK piliečiams?
 
Lietuvoje gyvenantys ar viešintys JK apdraustieji iki pereinamojo laikotarpio pabaigos galės gauti sveikatos priežiūros paslaugas, kompensuojamas PSDF lėšomis – kaip ir buvo iki šiol.
 
Ar dar gali keistis šalių pozicijos dėl sveikatos draudimo?
 
Taip. VLK specialistai atkreipia dėmesį, kad šiuo metu pradedamos naujos ES ir JK derybos dėl ateities susitarimų, kurie apims šių šalių piliečių sveikatos draudimo klausimus. Derybų rezultatai turėtų paaiškėti iki šių metų pabaigos.
(Šaltinis: Valstybinė ligonių kasa)
 

 

VAIRUOTOJŲ PAŽYMĖJIMŲ KEITIMAS

2020 m. sausio 31 d. Jungtinė Karalystė (JK) išstojo iš Europos Sąjungos (ES), tačiau iki gruodžio 31 d. yra numatytas pereinamasis laikotarpis, per kurį JK išduoti vairuotojo pažymėjimai „Regitroje“ bus keičiami tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šiol. Praėjus pereinamajam laikotarpiui, nuo 2021 m. sausio 1 d. Lietuva JK išduotus vairuotojo pažymėjimus keis žemiau nurodytomis sąlygomis. Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis bus keičiami vairuotojo pažymėjimai, yra teisės vairuoti įgijimo data.

Jei teisę vairuoti JK įgijote iki 2020 m. gruodžio 31 d. – egzaminų laikyti nereikės

Jei teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijote iki 2020 m. gruodžio 31 d., tuomet grįžus gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šiol (kai JK dar buvo ES narė). Todėl keičiant vairuotojo pažymėjimą, vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.

Tam, kad galėtumėte pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, Jums reikės:

Tuomet Jums reikės atvykti į „Regitros“ padalinį ir pateikti šiuos dokumentus:

PASTABA. Jei teisę vairuoti įgijote Lietuvoje, tačiau vairuotojo pažymėjimą pasikeitėte JK (prieš arba po „Brexit“), jis taip pat bus keičiamas įprasta, t. y., anksčiau aprašyta, tvarka.

Jei teisę vairuoti JK įgijote po 2020 m. gruodžio 31 d. – vairuotojo pažymėjimas bus keičiamas kaip išduotas trečiojoje šalyje

Jei teisę vairuoti Jungtinėje Karalystėje įgijote po 2020 m. gruodžio 31 d., tuomet grįžus gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tik išlaikę teorijos ir praktikos egzaminus (vairavimo mokyklos mokymų baigti nereikia).

Tam, kad galėtumėte laikyti egzaminus, Jums reikės:

Išlaikius vairavimo egzaminus, galėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Atvykus į „Regitrą“ Jums reikės pateikti:

(Šaltinis: Regitra)

 

KARO TARNYBA GRĮŽTANTIEMS Į LIETUVĄ

Kas gali atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT)?

Į NPPKT šaukiami 19–26 metų vaikinai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems NPPKT nėra atidėta. Savanoriškai atlikti NPPKT gali 18–38 metų vaikinai ir merginos.

Kur vyksta ir kiek laiko trunka NPPKT?

Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą metinį šaukimo į NPPKT planą, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks daugiau kaip 20-yje kariuomenės dalinių. Nedidelė dalis karių tarnybą pradės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur per pirmąsias 8 savaites išeis bazinį karinį rengimą, o likusį 9 mėnesių tarnybos laiką tarnaus priskirtame dalinyje ir atliks kolektyvinį rengimą.

Kokios socialinės garantijos taikomos NPPKT kariams?

NPPKT kariai gauna visą valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimas). Kiekvienam šauktiniui NPPKT kariui per mėnesį mokama 140,60 euro išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Be to, atsižvelgiant į šauktinio tarnybos vertinimą, kas mėnesį kaupiama speciali įmoka, kuri išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklauso nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų.

Padidintą skatinamąją piniginę išmoką ir priklausomai nuo tarnybos įvertinimo („patenkinamai“, „gerai“, „labai gerai“) savanoriškai tarnybą pasirinkusiems jaunuoliams per 9 mėnesius išmokama nuo 889 iki 1 778 eurų. Kartu su išmokomis buitinėms išlaidoms šie jaunuoliai per tarnybos laikotarpį priklausomai nuo įvertinimo gali sukaupti nuo 2 154 iki 3 043 eurų.

Metiniame šaukiamųjų sąraše esantiems ir pirmumo norą pareiškusiems asmenims yra numatyta 15 proc. padidinta skatinamoji išmoka. Šie jaunuoliai per 9 mėnesius, priklausomai nuo tarnybos įvertinimo gaus nuo 786 iki 1 573 eurų ir kartu su išmokomis buitinėms išlaidoms galės sukaupti nuo 2 052 iki 2 838 eurų.

KAIP TAPTI KARIU SAVANORIU

Jeigu susidomėjote kario savanorio tarnyba Lietuvos kariuomenėje, prašome asmeniškai kreiptis į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį arba užpildyti kandidato anketą. Norint pradėti priėmimo procedūras ir gauti siuntimą į Karinę medicinos ekspertizės komisiją, su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:

Kiekviename kariniame dalinyje yra ramovė, klubai, kuriuose vyksta įvairūs koncertai, teminiai vakarai, parodos, veikia biblioteka, sporto klubai, treniruoklių salės.

KAIP TAPTI PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIU?

Norėdami kandidatuoti į profesinę karo tarnybą, turite atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį arba užpildyti kandidato anketą. Norint gauti siuntimą į Karinę medicinos ekspertizės komisiją, per pirmą vizitą su savimi užtenka turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kitus dokumentus galima pristatyti vėliau.

Visų reikalingų dokumentų sąrašas:

KARIAI – SPECIALISTAI

Lietuvos kariuomenei reikia įvairių specialybių darbuotojų. Asmenys, įgiję tam tikrą specialybę – teisininko, IT specialisto, mediko, slaugytojo, virėjo – gali kandidatuoti į profesinę karo tarnybą ir neatlikę NPPKT. Pateikiame sričių ir specialybių sąrašą, kurių Lietuvos kariuomenei trūksta:

Tokie asmenys, perėję visas pirmiau nurodytas priėmimo procedūras ir pasirašę profesinės karo tarnybos kario sutartį, išsiunčiami atlikti bazinį kario kursą ir tada jiems suteikiamas specialisto kodas. Tai reiškia, kad specialistai gali tarnauti Lietuvos kariuomenėje net iki 60 metų, jeigu tik leidžia sveikata.

Visa karo prievolininkui aktuali informacija pateikta internete adresu https://www.karys.lt/. Ją taip pat galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12 340 (linija veikia tik Lietuvos Respublikoje) ar atvykus, paskambinus į regioninius karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14.

Interneto svetainėje https://www.karys.lt/ skelbiama informacija apie tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdus, atrankos sąlygas, galimas tarnybos vietas, specialybes, socialines garantijas, tobulėjimo ir karjeros galimybes.

Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Kariuomenėje svarbiausia – žmogus. Kariams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje, sudarytos geros tarnybos ir gyvenimo sąlygos, daug dėmesio skiriama jų sveikatai ir medicinos priežiūrai. Jiems suteikiama galimybė tobulėti, išmokti naujų dalykų, įgyti pozityvios, naudingos patirties.

Entuziazmas, patriotizmas, atsidavimas, noras pažinti, mokytis ir tobulėti – esminės savybės, kurias turi turėti būsimasis karys. Jeigu jūs nebijote naujų iššūkių, norite įgyti naujų įgūdžių ir esate pasiryžęs sunkiai dirbti dėl bendro tikslo – jūs esate laukiamas Lietuvos kariuomenėje.

 

NAUDINGOS NUORODOS:

 

ESF

Bendrasis konsultacijų numeris 1883 (arba +370 5 250 0883)

Faksas (8 5) 236 0788

El. paštas eures@uzt.lt