Aktuali informacija apie Brexit

Aktuali informacija apie Brexit

Jei planuojate grįžti į Lietuvą ir domitės Užimtumo tarnybos paslaugomis kviečiame susisiekti su Informacijos centro specialistais telefonu +370 5 250 0883.

Sugrįžus į Lietuvą galite skambinti trumpuoju numeriu 1883 arba atvykti konsultacijai į artimiausią klientų aptarnavimo skyrių.

Informacija teikiama kiekvieną darbo dieną nuo 8 iki 17 val. (penktadieniais – iki 15.45 val.). Prieššventinėmis dienomis konsultacijos teikiamos viena valanda trumpiau. Skambučiai yra mokami pagal ryšio operatorių nustatytus pokalbio minutės ir sujungimo tarifus.

KĄ PIRMIAUSIA TURIU ATLIKTI GRĮŽĘS Į LIETUVĄ?

KOKIOMIS UŽIMTUMO TARNYBOS PASLAUGOMIS GALĖSIU PASINAUDOTI GRĮŽĘS?

Darbo paieška

Ieškodami darbo Lietuvoje ar norėdami įgyti paklausią profesiją, galite kreiptis į Užimtumo tarnybą. Užimtumo tarnyba konsultuoja darbo paieškos, įdarbinimo, profesijos įgijimo, persikvalifikavimo klausimais ir prireikus skiria finansinę paramą įgyti profesiją, tobulinti darbo įgūdžius ar steigti naujas darbo vietas.

Registruodamiesi Užimtumo tarnyboje, turite pateikti šiuos dokumentus:

Jei kvalifikaciją įgijote Jungtinėje Karalystėje, reikalingi  dokumentų vertimai į lietuvių kalbą (vertimas turi būti patvirtintas vertėjo parašu). Jungtinėje Karalystėje įgyto vidurinio ir aukštojo išsilavinimo akademinį pripažinimą atlieka Studijų kokybės vertinimo centras (www.skvc.lt), užsienyje įgyto mokslo (meno) daktaro laipsnio vertinimą – Lietuvos mokslo taryba (www.lmt.lt).

Užimtumo tarnyba teikia šias darbo rinkos paslaugas:

Užimtumo tarnybos įgyvendinamos užimtumo rėmimo priemonės:

 KOKIAS GALIMYBES TURIU ĮSIDARBINTI LIETUVOJE?

 Įsidarbinimo galimybės 2019 m.

Naujos tendencijos Lietuvos darbo rinkoje – šiemet išaugo inžinierių paklausa, todėl prognozuojama, kad 2019 metais lengvai darbą ras elektronikos inžinieriai,  elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, kompiuterijos inžinieriai, mechanikos inžinieriai ir statybos inžinieriai. Kaip ir pernai, dideles įsidarbinimo galimybes turės IT sektoriaus darbuotojai – kompiuterių tinklų specialistai, programinės įrangos kūrėjai,  sistemų analitikai ir  taikomųjų programų kūrėjai.

Didžiausias įsidarbinimo galimybes 2019 metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys žmonės: specialistai – elektronikos inžinieriai, elektros inžinerijos technikai, elektros inžinieriai, gydytojai specialistai, ikimokyklinio ugdymo mokytojai, informacinių technologijų ir ryšių paslaugų pardavimo specialistai, kompiuterijos inžinieriai, kompiuterių tinklų specialistai, mechanikos inžinieriai, programinės įrangos kūrėjai, kvalifikuoti darbininkai – sunkiasvorių sunkvežimių ir krovinių transporto priemonių vairuotojai, mėsininkai ir žuvų darinėtojai, metalo apdirbimo staklių derintojai ir operatoriai, siuvėjai, kailininkai ir kepurininkai, statybininkai, autobusų ir troleibusų vairuotojai, baldų apmušėjai, dailidės ir staliai, parduotuvių pardavėjai.

Mažiausias įsidarbinimo galimybes šiais metais turės šias profesines kvalifikacijas turintys darbo ieškantys žmonės: specialistai – administravimo ir vykdomieji sekretoriai, apskaitos ir buhalterijos tarnautojai, biologai, botanikai ir zoologai, duomenų įvesties operatoriai, gyvosios gamtos mokslų technikai, grafikos ir multimedijos dizaineriai, interjero dizaineriai ir dekoratoriai, jaunesnieji teisės specialistai, pirkimo specialistai, sekretoriai, atliekantys bendras funkcijas, sporto treneriai, instruktoriai ir teisėjai, teisininkai, verslo paslaugų vadybininkai, vertėjai ir kalbininkai, žurnalistai; kvalifikuoti darbininkai – apsaugos darbuotojai, floristai, kirpėjai, kosmetikai, lengvųjų automobilių, taksi ir furgonų vairuotojai.

KOKIUS DOKUMENTUS REIKIA PARSIVEŽTI GRĮŽTANT IŠ JUNGTINĖS KARALYSTĖS?

Patariame grįžtant į Lietuvą parsivežti šiuos dokumentus:

U1 dokumentas – nedarbo draudimo stažui sumuoti. Jei dirbote Jungtinėje Karalystėje, patariame iš HM Revenue & Customs institucijos gauti U1 dokumentą, patvirtinantį nedarbo draudimo ir darbo laikotarpius. Grįžę dokumentą pristatykite į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritorinį skyrių (Sodra), kad būtų suvesti duomenys apie Jūsų darbinę veiklą.  Į šiuos laikotarpius  esant poreikiui bus  atsižvelgiama skiriant nedarbo socialinio draudimo išmoką Lietuvoje. Jeigu U1 dokumento neparsivešite, dėl tarpininkavimo jį gaunant galėsite  kreiptis į Sodros teritorinį skyrių. Pateikus reikiamus dokumentus (P45, P60, algalapių kopijas)  bus suformuotas ir išsiųstas paklausimas  HM Revenue & Customs institucijai. Kitas būdas užsisakyti šį dokumentą – savarankiškai užpildyti prašymą Jungtinės Karalystės kompetentingos įstaigos tinklapyje.

U2 dokumentas – nedarbo socialinio draudimo išmokai išsaugoti. Jungtinėje Karalystėje gaunamą bedarbio išmoką galite eksportuoti į Lietuvą. Pasibaigus darbo sutarčiai arba ją nutraukus, turėtumėte kreiptis į Jungtinės Karalystės užimtumo tarnybą (Jobcentre Plus) dėl U2 dokumento išdavimo. Europos Tarybos ir Parlamento reglamentuose (EB) nr. 883/2004 ir 987/2009 yra apibrėžtos sąlygos, kuriomis nedarbo socialinio draudimo išmoką gaunantis asmuo gali laikinai (iki 3 mėn., išimtinais atvejais – iki 6 mėn.) ieškoti darbo kitoje valstybėje narėje, išsaugodamas šią išmoką. Pagrindinės sąlygos būtų tokios:

  1. P45, P60 formos, išduodamos darbdavio, pažyma, patvirtinanti asmens socialinio draudimo įmokų mokėjimą (užsakoma užpildant klausimyną CA 3916 ir pateikiant jį HM Revenue and Customs). Šiuose dokumentuose nurodoma, kokias įmokas mokėjote Jungtinėje Karalystėje.  Dokumentus turite pateikti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam  skyriui (Sodrai) dėl privalomojo socialinio draudimo  (PSD) įmokų perskaičiavimo .  Išsamią informaciją apie  PSD dirbantiems užsienyje rasite čia..
  2. S2 arba E 112 formos pažyma – sveikatos priežiūros paslaugoms gauti. Ši pažyma reikalinga, jei norėtumėte atvykti gydytis Lietuvoje – gavus planines asmens sveikatos priežiūros paslaugas Lietuvoje, už jas sumokėtų kompetentinga Jungtinės Karalystės institucija. Šią pažymą išduoda  Jungtinės Karalystės valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Jei esate apdraustas  Jungtinėje Karalystėje ir planuojate svečiuotis Lietuvoje, išvykdami nepamirškite pasiimti Europos sveikatos draudimo kortelės, kurią išduoda  valstybinio sveikatos draudimo įstaiga. Ši kortelė pravers, jei Lietuvoje prireiktų būtinosios medicinos pagalbos.

 

Aktualūs klausimai (Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijos paruošta informacija)

Esu Lietuvos pilietis, iki „Brexito“ JK įgijęs (gydytojo / bendrosios praktikos slaugytojo / akušerio / odontologo / vaistininko / veterinarijos gydytojo / architekto) profesinę kvalifikaciją ir noriu grįžti į Lietuvą bei dirbti pagal vieną iš minėtų profesijų. Kaip bus pripažįstama mano profesinė kvalifikacija?

Jeigu profesinę kvalifikaciją (gydytojo / bendrosios praktikos slaugytojo / akušerio / odontologo/ vaistininko/ veterinarijos gydytojo / architekto) įgijote iki „Brexito“ arba ne vėliau kaip per vienus metus nuo JK išstojimo iš ES dienos , jums bus taikomas automatinio pripažinimo principas ir po „Brexit“ , kadangi profesinę kvalifikaciją esate įgijęs tuo metu, kai JK dar buvo ES valstybė narė, ir šių profesijų rengimo reikalavimai buvo suderinti visose ES valstybėse narėse. Daugiau informacijos rasite „Versli Lietuva“ puslapyje.

Esu Lietuvos pilietis, po „Brexito“ JK įgijęs (gydytojo / bendrosios praktikos slaugytojo / akušerio / odontologo / vaistininko / veterinarijos gydytojo / architekto) profesinę kvalifikaciją ir noriu grįžti į Lietuvą bei dirbti pagal vieną iš minėtų profesijų. Kaip bus pripažįstama mano profesinė kvalifikacija?

Po „Brexito“ JK tampa trečiąja šalimi, todėl automatinio pripažinimo principas šiuo atveju nebus taikomas, nes nebegalioja ES teisės aktai ir minėtų profesijų rengimo reikalavimai JK jau nėra derinami su ES valstybių narių rengimo reikalavimais. Taigi asmenų, įgijusių minėtas profesines kvalifikacijas JK po „Brexit“ ir siekiančių įsidarbinti Lietuvoje, profesinių kvalifikacijų pripažinimas bus vykdomas kaip ir piliečiams, įgijusiems minėtas profesines kvalifikacijas trečiosiose valstybėse. Minėtų profesinių kvalifikacijų pripažinimą vykdo Lietuvos kompetentingos institucijos, vadovaudamosi Vyriausybės nutarimu „Dėl Trečiųjų šalių piliečių reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo“. Kompetentingas institucijas ir konkrečius kontaktus pagal atitinkamas reglamentuojamas profesijas rasite čia.

Tačiau jeigu profesinę kvalifikaciją (gydytojo / bendrosios praktikos slaugytojo / akušerio / odontologo / vaistininko / veterinarijos gydytojo / architekto ) įgijote po „Brexit, bet ne vėliau kaip per vienus metus nuo JK išstojimo iš ES dienos, jums bus taikomas automatinio pripažinimo principas ir po „Brexit“ , kadangi profesinę kvalifikaciją esate įgijęs tuo metu, kai JK dar buvo ES valstybe nare, ir šių profesijų rengimo reikalavimai buvo suderinti visose ES valstybėse narėse.

Esu Lietuvos pilietis, įgijęs JK kitą profesinę kvalifikaciją (nei prieš tai išvardytos), ir noriu grįžti į Lietuvą bei dirbti. Ar mano profesinei kvalifikacijai, įgytai JK ir pagal kurią ketinu dirbti Lietuvoje, reikalingas pripažinimas? Kaip bus pripažįstama mano profesinė kvalifikacija?

Ar jūsų profesija Lietuvoje yra reglamentuojama, galite pasitikrinti pagal Reglamentuojamų profesijų sąrašą.

Jeigu jūsų profesija yra reglamentuojama, turite kreiptis į Lietuvos kompetentingas institucijas dėl jūsų profesinės kvalifikacijos pripažinimo. Kompetentingas institucijas ir konkrečius kontaktus pagal atitinkamas reglamentuojamas profesijas rasite čia.

Kur rasti paklausių profesijų sąrašą?

Užimtumo tarnybos interneto svetainėje http://uzt.lt/darbo-rinka/paklausios-profesijos/ pateikiami darbo rinkoje paklausių profesijų ir specialybių dešimtukai.

Norint peržiūrėti darbo rinkoje paklausias profesijas šį mėnesį dominančioje apskrityje, reikia pasirinkti apskrities pavadinimą. Laisvas darbo vietas darbo ieškantys asmenys gali rinktis pagal vietovę ir profesijų grupes. Taip pat darbo pasiūlymai išskiriami moksleiviams, studentams ir atsargos kariams. Kiekvieną mėnesį informacija apie besikeičiančią darbo rinką yra atnaujinama.

Esu JK pilietis, gyvenantis ir dirbantis Lietuvoje. Ar turiu ir toliau čia dirbti, kad išsaugočiau savo teises?

nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus taikomi ES teisės aktai, reglamentuojantys laisvą darbuotojų judėjimą.

Esu JK pilietis. Gyvenu ir dirbu Lietuvoje kaip Lietuvos Respublikos piliečio šeimos narys. Ar aš galiu likti gyventi ir dirbti Lietuvoje po „Brexito“ ?

Daugiau informacijos JK piliečiams: https://vrm.lrv.lt/en/brexit-updated-2019-02-18

https://www.migracija.lt/index.php?-310651476

VERSLO KŪRIMAS LIETUVOJE

Lietuvoje kaip niekada ekonominė aplinka yra palanki verslui kurtis ir plėstis – naujų įmonių skaičius šalyje kasmet auga, tad darbo vietą galima susikurti ir pačiam. Planuojant kurti verslą gali kilti aibė klausimų, pradedant nuo to, kokią verslo formą pasirinkti, baigiant papildomais finansavimo šaltiniais.

Verslo forma. Lietuvoje savarankišką veiklą galima vykdyti pagal individualią veiklą arba steigiant juridinę formą. Svarbiausias kriterijus besikuriantiems verslininkams išlieka sumokami mokesčiai. Lietuvoje visas verslo formas galima įsteigti ir elektroniniu būdu. Daugiau informacijos apie verslo formas ir verslo steigimo procedūras galima rasti VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje.

Finansavimo šaltiniai. Retu atveju verslui finansuoti pakanka nuosavų asmeninių lėšų, tačiau pradedantiesiems verslą finansinę pagalbos ranką Lietuvoje tiesia daugybė institucijų – nuo „Invegos“, galinčios suteikti lengvatines paskolas pagal ES struktūrinių ir investicinių fondų lėšomis finansuojamas priemones, Užimtumo tarnybos, Žemės ūkio ministerijos iki savivaldybių paramos ir rizikos, privataus kapitalo fondų.

Bendradarbystės erdvės. Lietuvos didžiuosiuose miestuose veikia beveik 30 bendradarbystės erdvių, o VšĮ „Versli Lietuva“ jau nuo 2016 m. steigia bendradarbystės centrus „Spiečius“ mažesniuose miestuose – Alytuje, Šiauliuose, Panevėžyje, Tauragėje ir Klaipėdoje. Planuojama, kad 2019 m. duris atvers dar 2 dvi netradicinės darbo erdvės skirtinguose Lietuvos regionuose. Šiuose centruose verslininkams nemokamai suteikiamos kompiuterizuotos darbo vietos su įranga, teikiamos konsultacijos, organizuojami verslo ugdymo mokymai ir kiti renginiai.

Konsultacijos ir atmintinės. VšĮ „Versli Lietuva“ konsultantai regionuose teikia nemokamas konsultacijas įmonių steigimo ir kitais verslo pradžios klausimais. Konsultacijų spektras platus – nuo juridinės formos pasirinkimo iki buhalterinės apskaitos ar komercinio pasiūlymo parengimo. Be to, VšĮ „Versli Lietuva“ tinklalapyje galima rasti naudingų pradedančiajam verslininkui elektroninių atmintinių apie šalyje galiojančius reikalavimus skirtingoms verslo sritims, pvz., restorano ar kavinės steigimui, kosmetikos gamybai, krovinių vežimui, maisto produktų gamybai, apgyvendinimo paslaugų teikimui ir t. t.

ŠVIETIMAS, VAIKŲ INTEGRACIJA

IKIMOKYKLINIS IR PRIEŠMOKYKLINIS UGDYMAS LIETUVOJE

Kaip grįžusiam iš užsienio vaikui patekti į darželį?

Į valstybinius ar savivaldybių darželius vaikai patenka pagal nustatytą tvarką, ji galioja priimant ir grįžusius iš užsienio, ir nuolat gyvenančius Lietuvoje. Paprastai prašymas priimti vaiką pateikiamas įstaigos vadovui. Tačiau kai kuriose savivaldybėse priėmimas į darželius vykdomas centralizuotai, per savivaldybės sukurtą priėmimo sistemą. Tokiu atveju prašymas teikiamas ne darželio administracijai, o už tai atsakingam savivaldybės padaliniui per elektroninę priėmimo sistemą. Kiekviena savivaldybė turi savo nustatytą tvarką, pagal kurią prašymams gali būti suteikiamas pirmumas (pagal gyvenamąją vietą, vaikų skaičių šeimoje, kitas šeimos vaikas lanko tą pačią ugdymo įstaigą ir pan.), t. y. prašymai „surikiuojami“ į eilę. Gali reikėti pateikti papildomus dokumentus, įrodančius pirmumo teisę. Darželiuose grupių sąrašai sudaromi iš anksto. Prašymų pateikimo terminai skirtingose ugdymo įstaigose ar savivaldybėse yra nevienodi, tačiau dažniausiai prašymai priimami visus metus. Paprastai ikimokyklinio ugdymo grupę vaikai pradeda lankyti rugsėjo mėnesį, tačiau jeigu yra laisvų vietų, darželis ar savivaldybė gali priimti vaikus ištisus metus. Privatūs darželiai turi savo priėmimo tvarkas.

Kokie dokumentai paprastai reikalingi, norint pateikti prašymą dėl priėmimo į darželį?

Kiekviena savivaldybė turi patvirtinusi savo priėmimo į darželius tvarką. Paprastai vaiko tėvai ar globėjai rašo prašymą darželio vadovui. Kartu su juo pateikia vaiko asmens dokumento kopiją, vaiko sveikatos pažymą. Jeigu yra numatytas pirmumas, pateikia tai patvirtinančius dokumentus.

Kiek reikia mokėti už darželį?

Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose ugdymą finansuoja valstybė. Tėvai (globėjai) moka už vaiko maitinimą. Kai kuriose savivaldybėse yra nustatytas papildomas mokestis ugdymo priemonėms įsigyti arba mėnesinis abonementinis – pastovus mokestis. Mokestis kai kuriose savivaldybėse gali būti mažinamas atsižvelgiant į šeimos pajamas, socialinę padėtį ar kt. Dėl mokesčio mažinimo reikia kreiptis į savivaldybę ar patį darželį.

Valstybiniuose ar savivaldybių darželiuose šeima vidutiniškai moka 50–60 eurų per mėnesį. Privačiuose darželiuose kainos svyruoja nuo 120 iki 500 eurų per mėnesį.

Ar privaloma vaikui lankyti darželį?

Ikimokyklinis ugdymas Lietuvoje nėra privalomas, taigi tėvai (globėjai) gali vesti vaiką į darželį arba jo nevesti savo nuožiūra. Priešmokyklinis ugdymas yra privalomas visiems vaikams nuo 6 metų. Tėvai (globėjai) privalo vaikus leisti ugdytis pagal priešmokyklinio ugdymo programą ne mažiau kaip 640 val. per metus.

Ar privaloma vaikui eiti į priešmokyklinę klasę Lietuvoje, jeigu grįžus jam bus 7 metai?

Lietuvoje priešmokyklinis ugdymas yra privalomas vaikams nuo 6 metų ir trunka vienus metus. Grįžę iš užsienio vaikai į mokyklą priimami kartu su bendraamžiais, todėl 7 metų vaikas bus priimtas į pirmą klasę. Dokumentų, įrodančių, kad jis baigė priešmokyklinio ugdymo programą užsienyje, pateikti nereikia. Tačiau jeigu vaikas lankė ugdymo įstaigą užsienyje, pažyma, kurioje atsispindėtų vaiko pasiekimai, galėtų būti naudinga ugdymo įstaigai ir pedagogui.

MOKYKLINIS UGDYMAS LIETUVOJE

Kaip rinktis mokyklą? Kokie dokumentai reikalingi?

Mokyklą patartina rinktis arčiau gyvenamosios vietos. Reikėtų kreiptis į pasirinktos mokyklos administraciją dėl informacijos apie priėmimą ir reikiamų dokumentų pateikimo.

Paprastai mokyklos prašo pateikti šiuos dokumentus:

Kiekvienoje savivaldybėje veikia švietimo skyriai, į kuriuos galima kreiptis patarimo dėl sugrįžusio vaiko priėmimo į mokyklą.

Vaikas Jungtinėje Karalystėje lanko 5 klasę. Į kokią klasę Lietuvoje jis būtų priimtas?

Iš užsienio atvykę vaikai priimami mokytis kartu su savo bendraamžiais. Tačiau jeigu paaiškėja, kad vaiko pasiekimai aukštesni ar žemesni, jis turi teisę mokytis jo pasiekimus atitinkančioje klasėje. Jeigu mokinys nepilnametis, mokykla sprendimą turi suderinti su jo tėvais ar globėjais.

Kokios pagalbos vaikas galėtų tikėtis mokykloje?

Pirmiausia mokykla kartu su tėvais numato atvykusio mokinio tolesnio mokymosi perspektyvą.

PROFESINIS MOKYMAS LIETUVOJE

Kaip vyksta priėmimas į profesines mokyklas renkantis profesiją Lietuvoje?

Priėmimas į profesinį mokymą vykdomas internetu. Bendrąjį priėmimą į profesinio mokymo įstaigas organizuoja Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti (LAMA BPO) – profesinis.lamabpo.lt. Pagalbą registruojantis gali teikti LAMA BPO arba profesinio mokymo įstaigos.

Kas gali mokytis profesinio mokymo įstaigose?

Į profesinio mokymo įstaigas priimami asmenys, ne jaunesni kaip 14 metų. Jie gali būti baigę 9, 10 arba 12 klasių. Profesinio mokymo įstaigoje galima įgyti ir kvalifikaciją, ir išsilavinimą.

Kokias kvalifikacijas galima įgyti baigus profesinę mokyklą?

Stojantieji į profesinio mokymo įstaigas gali įgyti architektūros ir statybos, gamybos ir perdirbimo, inžinerijos, kompiuterijos, meno, paslaugų asmenims, saugos paslaugų, socialinių paslaugų, sveikatos priežiūros, transporto paslaugų, verslo ir administravimo, žemės ūkio, miškininkystės, žuvininkystės ir kitų švietimo sričių kvalifikacijas.

Kokios yra tolesnės mokymosi perspektyvos baigus profesinį mokymą?

Profesinio mokymo įstaigų absolventai gali toliau mokytis universitetuose ir kolegijose. Mokiniams, profesinio mokymo įstaigą baigusiems su pagyrimu, stojant pridedamas papildomas balas. Stojantiesiems į kolegijas papildomas balas skiriamas už vienų metų darbo stažą pagal profesinio mokymo įstaigoje įgytą kvalifikaciją.

AUKŠTASIS MOKSLAS LIETUVOJE

Kaip vyksta priėmimas į aukštąsias mokyklas renkantis studijas Lietuvoje?

Priėmimas į pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) ir vientisąsias studijas vyksta centralizuotai – internetu. Priėmimą organizuoja LAMA BPO (Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacija bendrajam priėmimui organizuoti) – www.lamabpo.lt.

Priėmimą į antrosios pakopos (magistrantūros) studijas vykdo patys universitetai.

Stojant į Lietuvos aukštąją mokyklą, užsienyje įgyta kvalifikacija (diplomas) turi būti įvertinta ir pripažinta Studijų kokybės vertinimo centre – www.skvc.lt. Jeigu vidurinis išsilavinimas buvo įgytas užsienio valstybėje, Studijų kokybės vertinimo centras taip pat turi atlikti baigtų mokymosi dalykų atitikmenų nustatymą ir pažymių konvertavimą.

Kokios yra lengvatos užsienio lietuviams, studijuojantiems Lietuvoje?

Stojantiems į Lietuvos aukštąsias mokyklas užsienio lietuviams prie bendro stojamojo balo pridedamas 1 papildomas balas.

Teikiama ir finansinė parama Lietuvoje jau studijuojantiems užsienio lietuviams:

Finansinę paramą gali gauti:

Norintys gauti finansinę paramą užsienio lietuviai turi kreiptis į Valstybinį studijų fondą – www.vsf.lt

DIPLOMŲ IR KVALIFIKACIJŲ PRIPAŽINIMAS

Kas yra užsienyje įgytos kvalifikacijos (diplomo) pripažinimas ir kam jis reikalingas?

Kalbant apie užsienyje įgytos kvalifikacijos pripažinimą, išskiriami du pagrindiniai kvalifikacijų pripažinimo tipai: akademinis ir profesinis.

Akademiniu pripažinimu siekiama nustatyti, ar kvalifikacija iš esmės tenkina atitinkamai kvalifikacijai Lietuvoje keliamus reikalavimus akademine prasme, t. y. nustatoma, kokį akademinį laipsnį Lietuvoje (profesinio bakalauro, bakalauro, magistro ar daktaro) atitinka užsienyje įgyta kvalifikacija.

Profesinis pripažinimas reiškia kvalifikacijos vertės profesine prasme nustatymą, t. y. ar kvalifikacija atitinka tam tikrai profesinei veiklai keliamus reikalavimus. Jeigu profesija yra reglamentuojama, jai reikalavimus nustato priskirta kompetentinga institucija (reglamentuojamų profesijų ir joms priskiriamų institucijų sąrašas skelbiamas svetainėje www.profesijos.lt). Jeigu profesija yra nereglamentuojama, sprendimą dėl profesinių reikalavimų atitikties nustato darbdavys. Kas vykdo akademinį užsienio kvalifikacijų pripažinimą? Priklausomai nuo įgyto išsilavinimo lygmens ir siekiamo tikslo, akademinį pripažinimą Lietuvoje vykdo kelios institucijos: • Studijų kokybės vertinimo centras (vidurinio ir aukštojo mokslo kvalifikacijos, išskyrus mokslo laipsnius) – www.skvc.lt • Švietimo, mokslo ir sporto ministro įgaliojimą turinčios aukštosios mokyklos (šiuo metu tokį įgaliojimą turi Vilniaus universitetas, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Kauno technologijos universitetas, ISM vadybos ir ekonomikos universitetas, Aleksandro Stulginskio universitetas, Mykolo Romerio universitetas, LCC tarptautinis universitetas ir Klaipėdos universitetas) – siekiant studijuoti pasirinktoje aukštojoje mokykloje • Lietuvos mokslo taryba (užsienio mokslo (meno) daktaro laipsnių atveju) – www.lmt.lt

 PENSIJOS

Kas nutiks su mano JK gaunama senatvės pensija, jeigu po „Brexito“ grįšiu gyventi į Lietuvą?

Kas nutiks su mano Lietuvoje gaunama senatvės pensija, jeigu po „Brexito“ grįšiu gyventi į JK?

Ar skiriant pensiją Lietuvoje bus atsižvelgta į stažą, įgytą dirbant JK prieš „Brexitą“ ir po jo?

Esu JK pilietis, gyvenantis Lietuvoje ir darbo stažą įgijęs Lietuvoje. Ar po „Brexito“ galėsiu pretenduoti į lietuvišką pensiją?

  1. yra sukakę nustatytą senatvės pensijos amžių;
  2. turi minimalų socialinio pensijų draudimo stažą, nustatytą senatvės pensijai gauti (minimalus stažas senatvės pensijai gauti – 15 metų).

SOCIALINIO DRAUDIMO IŠMOKOS

Jei ateityje nuspręsiu išvykti iš JK, ar galėsiu Lietuvoje gauti socialines išmokas, kurias gaunu JK?

Ar iki „Brexito“ Lietuvoje paskirtos socialinio draudimo išmokos bus eksportuojamos į JK?

Taip, iki „Brexito“ Lietuvoje paskirtos socialinio draudimo išmokos bus mokamos ir po „Brexito“ iki teisės į tas išmokas pabaigos.

LIGOS, MOTINYSTĖS, TĖVYSTĖS IŠMOKOS

Ar bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“, skiriant ligos ar motinystės, tėvystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje?

Taip, skiriant ligos ar motinystės, tėvystės socialinio draudimo išmokas Lietuvoje, bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“. Jeigu įsigalios susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, jame numatytu pereinamuoju laikotarpiu nedarbo draudimo stažas bus sumuojamas vadovaujantis koordinavimo reglamentais, Jei JK išstos iš S be susitarimo, bus parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. sausio 25 d. nutarimo Nr. 86 „Dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo išmokų nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas, kuriuo bus siekiama užtikrinti, kad, nustatant teisę į ligos ar motinystės socialinio draudimo išmoką, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą draudimo stažą koordinavimo reglamentuose nustatyta tvarka.

Ar man priklauso motinystės išmoka, jeigu paskutinė darbovietė buvo JK, o vaikas yra Lietuvos pilietis?

– yra apdraustas motinystės socialiniu draudimu;

– įstatymų nustatyta tvarka yra išleistas nėštumo ir gimdymo atostogų, išskyrus atvejus, kai apdraustas asmuo prilyginamas asmeniui, išleistam nėštumo ir gimdymo atostogų, taip pat atvejus, nustatytus Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje;

– iki pirmosios nėštumo ir gimdymo atostogų dienos turi ne trumpesnį kaip 12 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius motinystės socialinio draudimo stažą. Jeigu Lietuvoje turimo socialinio draudimo stažo nepakaks teisei į motinystės išmoką įgyti, bus atsižvelgta į JK iki „Brexito“ įgytą stažą.

NEDARBO DRAUDIMO IŠMOKA

Ar galima po „Brexito“ gauti bedarbio pašalpą JK, o darbo ieškotis Lietuvoje?

Jeigu įsigalios susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, vadovaujantis jo nuostatomis, iki 2020 m. pabaigos bus nustatytas pereinamasis laikotarpis, kuriuo socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose numatyta galimybė bedarbiui, kuris vienoje valstybėje narėje gauna nedarbo išmoką, vykti ieškoti darbo į kitą valstybę narę ir toliau gauti paskirtą nedarbo išmoką.

Ar bus atsižvelgta į stažą, įgytą JK iki „Brexito“, skiriant nedarbo draudimo išmoką Lietuvoje?

SOCIALINĖS PARAMOS IŠMOKOS

Ar Lietuvos socialinės išmokos, kurių mokėjimas susijęs su gyvenamąja vieta, bus ir toliau mokamos JK po „Brexito“?

Ar, grįžęs (-usi) iš JK į Lietuvą, turiu teisę gauti kokias nors išmokas, kol rasiu darbą?

Kokios paramos gali tikėtis šeima, apsisprendusi grįžti į Lietuvą po „Brexito“ ?

Kiekvienos šeimos situacija yra individuali. Dėl socialinės paramos skyrimo galima kreiptis į savivaldybės administracijos pagal gyvenamąją vietą socialinės paramos skyrių. Daugiau informacijos apie socialinę paramą Lietuvoje – https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/seima-ir-vaikai/socialine-parama-seimoms-ir-vaikams.

Esu Lietuvos pilietis. Daugiau nei 10 metų dirbau JK, dabar esu pensijoje ir gyvenu Lietuvoje. Ar mano JK valstybinė pensija po „Brexito“ nebus indeksuojama?

nustatytas pereinamasis laikotarpis, kurio metu socialinės apsaugos srityje toliau bus taikomi koordinavimo reglamentai. Koordinavimo reglamentuose nustatyta, kad jeigu pensijos gavėjas gyvena kitoje valstybėje narėje, jam paskirta pensija negali būti mažinama, taigi JK paskirta pensija bus indeksuojama tokia pat tvarka, kaip ir JK gyventojams.

IŠMOKA VAIKUI

Jeigu visa šeima iš JK grįžta gyventi į Lietuvą, vaiko pinigai bus skiriami pagal Lietuvos teisės aktus, t. y. vaikai turės visas galimybes gauti 50 eurų vaiko pinigus už kiekvieną vaiką ir po 20 eurų priemoką kiekvienam vaikui, jeigu šeimoje yra 3 ar daugiau vaikų arba jeigu šeima nepasiturinti.

Jeigu vienas iš šeimos narių lieka gyventi ar dirbti JK, pradedami taikyti ES socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentai. Juose numatyta, kad šeima tuo pat metu už tą patį vaiką negali gauti visos išmokos ir Lietuvoje, ir kitoje valstybėje narėje.

1 pavyzdys. Jeigu mama su vaiku grįžta gyventi į Lietuvą ir įsidarbina Lietuvoje, o vaiko tėvas lieka dirbti JK, šiuo atveju Lietuva mokės viso dydžio išmokas vaikui, kaip numatyta nacionalinėje teisėje, o JK mokės išmokų skirtumą.

2 pavyzdys. Jeigu mama su vaiku grįš gyventi į Lietuvą, tačiau Lietuvoje nedirbs ir nevykdys savarankiškos veiklos, o vaiko tėvas liks dirbti JK, tai Londonas mokės viso dydžio išmokas vaikui – Lietuva mokėtų išmokų skirtumą tuo atveju, jeigu lietuviški vaiko pinigai būtų didesni nei britiški. Kiekviena šalis teisę į išmoką ir išmokos dydį nustato pagal nacionalinius teisės aktus.

SOCIALINĖ PARAMA MOKINIAMS

Vaikams, kurie mokosi Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose, ikimokyklinio ugdymo mokyklose ar pas kitą švietimo teikėją (išskyrus laisvąjį mokytoją) pagal bendrojo ugdymo programas, įregistruotas Studijų, mokymo programų ir kvalifikacijų registre (išskyrus suaugusiųjų ugdymo programas), ar priešmokyklinio ugdymo programą, gali būti skiriama socialinė parama.

Yra dvi socialinės paramos mokiniams rūšys:

  1. mokinių nemokamas maitinimas – pusryčiai, pietūs, pavakariai, maitinimas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose;
  2. parama mokinio reikmenims įsigyti.

Kokią socialinę paramą gali gauti mokiniai?

Mokiniai iš mažas pajamas gaunančių šeimų turi teisę gauti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti prasidedant naujiems mokslo metams.

Nemokamas maitinimas ir parama mokinio reikmenims (76 eurai vienam mokiniui per mokslo metus) įsigyti skiriama:

Savivaldybės administracija, įvertinusi konkrečios šeimos situaciją, išimties atvejais turi teisę skirti nemokamą maitinimą ir paramą mokinio reikmenims įsigyti, jeigu vidutinės pajamos vienam asmeniui per mėnesį yra mažesnės kaip 2,5 VRP dydžio (305 eurai).

Socialinės paramos mokiniams teikimas

Mokinių nemokamas maitinimas teikiamas toje mokykloje, kurioje mokiniai mokosi, neatsižvelgiant į jų gyvenamąją vietą. Valstybinių mokyklų mokinių nemokamas maitinimas teikiamas švietimo, mokslo ir sporto ministro patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo valstybinėse mokyklose tvarka, o savivaldybių ir nevalstybinių mokyklų mokiniams – savivaldybių tarybų patvirtinta mokinių nemokamo maitinimo savivaldybės ir nevalstybinėse mokyklose tvarka.

Parama mokinio reikmenims įsigyti teikiama pagal gyvenamąją vietą, vadovaujantis savivaldybės tarybos patvirtinta paramos mokinio reikmenims įsigyti tvarka.

Mokinių nemokamas maitinimas vasaros atostogų metu teikiamas mokyklų organizuojamose vasaros poilsio stovyklose. Mokiniams vietoj nemokamo maitinimo negali būti išmokami pinigai.

Pakeitus mokyklą, nemokamas maitinimas naujoje mokykloje pradedamas teikti nuo kitos darbo dienos, kai iš ankstesnės mokyklos buvo gauta pažyma apie mokinio teisę gauti nemokamą maitinimą.

SVEIKATOS APSAUGA

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) informuoja, kad, jeigu įsigalios susitarimas dėl JK išstojimo iš ES, sveikatos paslaugų kompensavimo pokyčių nebus. Pereinamuoju laikotarpiu JK taikys socialinės apsaugos sistemas koordinuojančių reglamentų nuostatas – tai galioja ir dabar.

Pagal šias nuostatas Lietuvos piliečiai JK ir JK piliečiai Lietuvoje turės teisę į būtinąją pagalbą. Ši pagalba (kaip ir iki šiol) galės būti suteikta Europos sveikatos draudimo kortelę (ESDK) turintiems žmonėms. Taip pat į JK persikėlę gyventi Lietuvos apdraustieji privalomuoju sveikatos draudimu, pavyzdžiui, pensininkai, turės teisę į sveikatos priežiūrą tokiomis pačiomis sąlygomis, kaip ir JK piliečiai; į Lietuvą persikėlę gyventi JK apdraustieji turės teisę į kompensuojamąją sveikatos priežiūrą Lietuvoje.

Kur kas blogesnė padėtis bus, jeigu JK išstos iš ES be susitarimo . Tokiu atveju JK taps trečiąja valstybe (kaip Rusija ar Jungtinės Amerikos Valstijos) ir neteks ES valstybėms narėms taikomų sveikatos sistemos teikiamų garantijų į būtinąją medicinos pagalbą bei tarpvalstybinę sveikatos priežiūrą.

Ką žinoti JK gyvenantiems lietuviams?

Ką žinoti JK studijuojantiems studentams iš Lietuvos?

JK išstojus iš ES be susitarimo, jos aukštosiose mokyklose studijuojantys lietuviai bus laikomi apdraustaisiais privalomuoju sveikatos draudimu tik Lietuvoje, ES ir EEE šalyse. Tokia sąlyga galios iki 2023 m. rugpjūčio 31 d. Vėliau valstybės lėšomis jie draudžiami nebebus. Privalomasis sveikatos draudimas valstybės lėšomis nebegalios, todėl studentai, išvykę studijuoti į JK, sveikatos draudimu toje valstybėje privalės pasirūpinti patys – t. y. draustis privačiu sveikatos draudimu JK. Privalomuoju sveikatos draudimu taip pat nebus apdrausti ir studentai, įstoję į JK aukštąsias mokyklas 2019 metais po „Brexito“.

Kas bus, jeigu „Brexito“ dieną gydysitės JK ligoninėje?

Jeigu JK išstojimo iš ES dieną Lietuvos apdraustasis privalomuoju sveikatos draudimu gaus būtinosios pagalbos paslaugas JK ligoninėje, jos bus kompensuotos iki paciento išrašymo iš ligoninės dienos. Už paciento gydymą JK ligoninėje sumokės VLK.

Ką žinoti planuojantiesiems iš JK grįžti į Lietuvą?

Iš JK į Lietuvą gyventi grįžę Lietuvos piliečiai turės deklaruoti gyvenamąją vietą, vėl tapti nuolatiniais Lietuvos Respublikos gyventojais ir dalyvauti privalomojo sveikatos draudimo sistemoje. Tai reiškia, kad jie privalės mokėti privalomojo sveikatos draudimo įmokas arba, jei priklausys įstatymu nustatytai socialiai pažeidžiamų asmenų grupei, jie bus draudžiami valstybės lėšomis.

Ką žinoti Lietuvoje gyvenantiems JK piliečiams?

Rūpimus klausimus ligonių kasoms galima pateikti arba tel. (8 5) 232 2222, skambinant iš užsienio tel. +370 5 232 2222.

VAISTAI

Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos stebi situaciją Lietuvos Respublikos vaistinių preparatų registre, kadangi ji yra kintanti. Siekdama, kad dėl „Brexito“ nesutriktų vaistų tiekimas, ši tarnyba vykdo visus Europos Komisijos nurodymus, aktyviai bendradarbiauja su vaistų registruotojais, aiškinasi su gydytojais specialistais vaistų pakeičiamumo galimybes.

KITA INFORMACIJA

Vairuotojų pažymėjimų keitimas po „Brexito“ (JK išstojant iš ES be susitarimo)

Pagrindinis kriterijus, kuriuo remiantis bus keičiami vairuotojo pažymėjimai, yra teisės vairuoti įgijimo data. Ją galite rasti vairuotojo pažymėjimo nugarėlės 10-oje grafoje.

Jeigu teisę vairuoti JK įgijote iki JK išstojimo iš ES dienos – egzaminų laikyti nereikės.

Jeigu teisę vairuoti JK įgijote iki „Brexito“, tuomet grįžę gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tokiomis pačiomis sąlygomis kaip ir iki šiol (kai JK dar buvo ES valstybė narė). Todėl keičiant vairuotojo pažymėjimą vairavimo egzaminų iš naujo laikyti nereikės.

Tam, kad galėtumėte pasikeisti vairuotojo pažymėjimą, jums reikės:

Tuomet Jums reikės atvykti į VĮ „Regitra“ padalinį ir pateikti šiuos dokumentus:

PASTABA. Jeigu teisę vairuoti įgijote Lietuvoje, tačiau vairuotojo pažymėjimą pasikeitėte JK (prieš arba po „Brexito“), jis taip pat bus keičiamas įprasta, t. y. pirmiau aprašyta, tvarka.

Jeigu teisę vairuoti JK įgijote po JK išstojimo iš ES dienos, vairuotojo pažymėjimas bus keičiamas kaip išduotas trečiojoje šalyje.

Jeigu teisę vairuoti JK įgijote po „Brexito“, grįžę gyventi į Lietuvą pasikeisti jį galėsite tik išlaikę teorijos ir praktikos egzaminus (vairavimo mokyklos mokymų baigti nereikia).

Tam, kad galėtumėte laikyti egzaminus, Jums reikės:

Išlaikę vairavimo egzaminus, galėsite pasikeisti vairuotojo pažymėjimą. Atvykus į VĮ „Regitra“ Jums reikės pateikti:

Plačiau: Regitra

KARO TARNYBA GRĮŽTANTIEMS Į LIETUVĄ

Kas gali atlikti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą (NPPKT)?

Į NPPKT šaukiami 19–26 metų vaikinai, neįgiję pagrindinio karinio parengtumo, neatleisti nuo karo prievolės ir kuriems NPPKT nėra atidėta. Savanoriškai atlikti NPPKT gali 18–38 metų vaikinai ir merginos.

Kur vyksta ir kiek laiko trunka NPPKT?

Pagal Lietuvos kariuomenės vado patvirtintą metinį šaukimo į NPPKT planą, nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos kariai tarnybą atliks daugiau kaip 20-yje kariuomenės dalinių. Nedidelė dalis karių tarnybą pradės Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomajame pulke Rukloje, kur per pirmąsias 8 savaites išeis bazinį karinį rengimą, o likusį 9 mėnesių tarnybos laiką tarnaus priskirtame dalinyje ir atliks kolektyvinį rengimą.

Kokios socialinės garantijos taikomos NPPKT kariams?

NPPKT kariai gauna visą valstybės išlaikymą (apgyvendinimas, maitinimas, apranga, socialinis ir gyvybės draudimas). Kiekvienam šauktiniui NPPKT kariui per mėnesį mokama 140,60 euro išmoka buitinėms išlaidoms padengti. Be to, atsižvelgiant į šauktinio tarnybos vertinimą, kas mėnesį kaupiama speciali įmoka, kuri išmokama asmeniui atlikus tarnybą. Jos dydis priklauso nuo atliktos tarnybos vertinimo rezultatų.

Padidintą skatinamąją piniginę išmoką ir priklausomai nuo tarnybos įvertinimo („patenkinamai“, „gerai“, „labai gerai“) savanoriškai tarnybą pasirinkusiems jaunuoliams per 9 mėnesius išmokama nuo 889 iki 1 778 eurų. Kartu su išmokomis buitinėms išlaidoms šie jaunuoliai per tarnybos laikotarpį priklausomai nuo įvertinimo gali sukaupti nuo 2 154 iki 3 043 eurų.

Metiniame šaukiamųjų sąraše esantiems ir pirmumo norą pareiškusiems asmenims yra numatyta 15 proc. padidinta skatinamoji išmoka. Šie jaunuoliai per 9 mėnesius, priklausomai nuo tarnybos įvertinimo gaus nuo 786 iki 1 573 eurų ir kartu su išmokomis buitinėms išlaidoms galės sukaupti nuo 2 052 iki 2 838 eurų.

KAIP TAPTI KARIU SAVANORIU

Jeigu susidomėjote kario savanorio tarnyba Lietuvos kariuomenėje, prašome asmeniškai kreiptis į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį arba užpildyti kandidato anketą. Norint pradėti priėmimo procedūras ir gauti siuntimą į Karinę medicinos ekspertizės komisiją, su savimi reikia turėti šiuos dokumentus:

Kiekviename kariniame dalinyje yra ramovė, klubai, kuriuose vyksta įvairūs koncertai, teminiai vakarai, parodos, veikia biblioteka, sporto klubai, treniruoklių salės.

KAIP TAPTI PROFESINĖS KARO TARNYBOS KARIU?

Norėdami kandidatuoti į profesinę karo tarnybą, turite atvykti į regioninį karo prievolės ir komplektavimo skyrių ar poskyrį arba užpildyti kandidato anketą. Norint gauti siuntimą į Karinę medicinos ekspertizės komisiją, per pirmą vizitą su savimi užtenka turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą. Kitus dokumentus galima pristatyti vėliau.

Visų reikalingų dokumentų sąrašas:

KARIAI – SPECIALISTAI

Lietuvos kariuomenei reikia įvairių specialybių darbuotojų. Asmenys, įgiję tam tikrą specialybę – teisininko, IT specialisto, mediko, slaugytojo, virėjo – gali kandidatuoti į profesinę karo tarnybą ir neatlikę NPPKT. Pateikiame sričių ir specialybių sąrašą, kurių Lietuvos kariuomenei trūksta:

Tokie asmenys, perėję visas pirmiau nurodytas priėmimo procedūras ir pasirašę profesinės karo tarnybos kario sutartį, išsiunčiami atlikti bazinį kario kursą ir tada jiems suteikiamas specialisto kodas. Tai reiškia, kad specialistai gali tarnauti Lietuvos kariuomenėje net iki 60 metų, jeigu tik leidžia sveikata.

Visa karo prievolininkui aktuali informacija pateikta internete adresu www.karys.lt/. Ją taip pat galima sužinoti paskambinus nemokamu telefonu 8 800 12 340 (linija veikia tik Lietuvos Respublikoje) ar atvykus, paskambinus į regioninius karo prievolės ir komplektavimo skyrius ir poskyrius www.karys.lt/bendraukime/musu-kontaktai/14.

Interneto svetainėje www.karys.lt/skelbiama informacija apie tarnybos Lietuvos kariuomenėje būdus, atrankos sąlygas, galimas tarnybos vietas, specialybes, socialines garantijas, tobulėjimo ir karjeros galimybes.

Šiandienos Lietuvos kariuomenė – tai motyvuota kariuomenė, pasirengusi ginti šalį, sėkmingai dalyvaujanti tarptautinėse operacijose ir padedanti Lietuvos žmonėms ypatingų nelaimių atvejais. Kariuomenėje svarbiausia – žmogus. Kariams, tarnaujantiems Lietuvos kariuomenėje, sudarytos geros tarnybos ir gyvenimo sąlygos, daug dėmesio skiriama jų sveikatai ir medicinos priežiūrai. Jiems suteikiama galimybė tobulėti, išmokti naujų dalykų, įgyti pozityvios, naudingos patirties.

Entuziazmas, patriotizmas, atsidavimas, noras pažinti, mokytis ir tobulėti – esminės savybės, kurias turi turėti būsimasis karys. Jeigu jūs nebijote naujų iššūkių, norite įgyti naujų įgūdžių ir esate pasiryžęs sunkiai dirbti dėl bendro tikslo – jūs esate laukiamas Lietuvos kariuomenėje.

NAUDINGOS NUORODOS:

 

ESF

Bendrasis konsultacijų numeris 1883 (arba +370 5 250 0883)

Faksas (8 5) 236 0788

El. paštas eures@uzt.lt